Velionskis Pijus, Veliuoniškis (lenk. Pius Weloński) (1849 m. Kumelionyse – 1931 m. Varšuvoje) – lietuvių skulptorius. Peterburgo dailės akademijos narys (1881); profesorius (1890). 1867–70 studijavo Varšuvoje, 1872–78 – Sankt Peterburge, 1878–79 tobulinosi Romoje. Nuo 1899 gyveno Varšuvoje. 1904–1915 Varšuvos dailės mokyklos, 1906–1915 ir Varšuvos miesto muziejaus direktorius. Sukūrė akademistinių, eklektinio stiliaus statulų (Gladiatorius 1898, Korevų šeimos antkapinis paminklas Rumbonyse, Alytaus raj. savivaldybė, apie 1908), reljefų (V. Sirokomlės epitafija Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje, 1908), medalių, nutapė istorinės ir mitologinės tematikos paveikslų. P. Velionskio studijoje Varšuvos dailės mokykloje mokėsi P. Rimša, V. Grybas. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Varšuvos nacionalinis muziejus, Krokuvos nacionalinis muziejus.
Pijaus Velionskio paveikslas „Šv. Olafas“ (Apie 1893 m.) saugomas Šv. Karolio (San Carlo al Corso) bažnyčioje Romoje.
Skubėjūtė Monika, https://www.vle.lt/straipsnis/pijus-velionskis
Užsienio reikalų ministerijos informacija
_-_Foto_Giovanni_Dall%27Orto,_29-March-2008.jpg){kind=link}