1673 m. mirus ATR valdovui Mykolui Kaributui Višnioveckiui, jo įpėdiniu, prieštaraujant daliai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovų, Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo išrinktas Jonas Sobieskis (1629-1696 m.). Jo kandidatūrą parėmė Pacų konkurentai Sapiegos. 1683 m. Vienos mūšyje Jono Sobieskio vadovaujama ATR kariuomenė visiškai sumušė vizirio Kara Mustafos kariuomenę. Jonas Sobieskis imtas garbinti kaip krikščioniškojo pasaulio gelbėtojas.
Paminklas Jonui Sobieskiui Karališkosiose Lazenkose oficialiai atidengtas 1788 m., minint 105-ąsias J. Sobieskio pergalės Vienoje metines. Monumentas vaizduoja karalių raitą, apačioje — du parpuolę turkai. Sobieskis apsirengęs kaip senovės romėnų karys. Paminklo raišką sukūrė prancūzų skulptorius André-Jean Lebrun, o įgyvendino Franciszek Pinck. Jis buvo nukaltas iš smiltainio bloko, kuris buvo paruoštas Jonui III Sobieskiui dar gyvam esant.
Skulptūra atidengta Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo metu. Abiejų Tautų Respublikos karalius labai gerbė Joną Sobieskį. Tuo metu Rusija ir Turkija kariavo, todėl 1787 m. pastatytas paminklas turėjo atspindėti prieš turkus nukreiptas nuotaikas. S. A. Poniatovskis tokiu būdu tikėjosi apsaugoti ATR nuo tolimesnių padalijimų.
Matulevičius Algirdas, Tyla Antanas, https://www.vle.lt/straipsnis/jonas-sobieskis/
https://www.lazienki-krolewskie.pl/en/pomniki/pomnik-jana-iii-sobieskiego
