Orša

Prie Dniepro įsikūrusi Orša pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1067 m. Iš pradžių priklausė Polocko ir Vitebsko kunigaikštystėms, XIV a. pirmoje pusėje prijungta prie Lietuvos ir tapo svarbiu rytinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasienio miestu.

Nuo XIV a. pabaigos iki XVII a. vidurio Oršoje, Dniepro ir Orščicos upių santakoje, stovėjo mūrinė pilis. Prie Oršos 1514 m. įvyko Konstantino Ostogiškio vadovaujamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalingas mūšis su Maskva – vienas didžiausių Lietuvos karybos istorijoje.

XVI a. viduryje Orša tapo pavieto centru, miesto savivaldos teises gavo 1620 m. XVII a. čia buvo vienas svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knygų leidybos ir puošybos bei dailiųjų amatų centrų. Po Abiejų Tautų Respublikos pirmojo padalijimo miestas prijungtas prie Rusijos.

XVII–XVIII a. Oršoje buvo nemažai krikščionių šventovių ir vienuolynų. Be soboro ir kelių stačiatikių cerkvių, čia buvo įsikūrę bernardinų, pranciškonų, domnikonų, jėzuitų, trinitorių, misionierių, marijavičių, taip pat bazilijonų vienuolynai su bažnyčiomis.

Parengta pagal: VADOVAS po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sud. A. Paliušytė, I. Vaišvilaitė (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012).

Baltarusija
Orša
nekilnojamasis kultūros paveldas
vietovės
1350-1400
1400-1450
1450-1500
1500-1550
1550-1600
1600-1650
1650-1700
1700-1750
1750-1800
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.1.2. atpažinimo principas