Rašytiniuose šaltiniuose Sveržanio vietovė pirmą kartą minima 1428 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ją užrašė savo žmonai Julijonai. 1575 m. miestelis tapo Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio valda. XVI a. ėmė stipriai augti dėl savo strateginės padėties prie Nemuno upės. 1742 m. Sveržanyje įkurta Radvilų porceliano manufaktūra. Ji veikė iki 1765 m., o jos dirbiniai garsėjo ir už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ribų. XVIII a. antroje pusėje miestelis gavo Naujojo Sveržanio vardą.
1588 m. iškilo Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio funduota Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia., turinti renesanso stiliaus bruožų. 1864 m. bažnyčia uždaryta caro valdžios, 1901 m. grąžinta katalikams, 1946 m. sovietų valdžios vėl uždaryta ir 1990 m. grąžinta tikintiesiems.
1590 m. Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis pastatydino ir stačiatikių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Uspenijės) cerkvę, kuri XVII a. pradžioje buvo perduota unitams. 1739 m. prie jos Mikalojus Kristupas Radvila Žuvelė fundavo ir bazilijonų vienuolyną, kuriame buvo įkurdinta unitų dvasinė seminarija. 1833 m. likvidavus bazilijonų vienuolyną, šventovė paversta stačiatikių cerkve. Sovietmečiu uždaryta, XX a. 9-ajame dešimtmetyje grąžinta stačiatikių bendruomenei.
Liškevičienė, Jolita, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė ir Irena Vaišvilaitė, Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012
