Neoficialiu Lietuvos diplomatu Švedijoje Ignas Šeinius tapo, kai jis 1915 m. buvo pasiųstas dirbti Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Stokholmo skyriaus įgaliotiniu. Skyrius Švedijos sostinėje greitai savo funkcijas išplėtė, įsijungė į politinę veiklą ir tapo pirmąja Lietuvos atstovavimo užsienyje institucija.
I. Šeinius savo tiesioginę misiją puikiai derino su visuomeniniu ir kultūriniu darbu. Jis taip pat aktyviai įsijungė į Pagalbos Lietuvai komiteto, Švedų ir lietuvių draugijos bei kitą veiklą. I. Šeiniaus iniciatyva 1917 m. Stokholme įsteigtas Lietuvių spaudos biuras (Litauiska Pressbyrån), kuris Švedijos spaudai teikė žinias apie Lietuvą. Švedų spauda aktyviai pasinaudodavo biuro teikiamomis informacijomis, o per telegramų agentūras žinios apie Lietuvą pasiekdavo taip pat danų ir ypač norvegų spaudą. 1917 m. Stokholme buvo publikuojamas I. Šeiniaus pirmasis kūrinys švedų kalba Litauisk kultur (Lietuvių kultūra).
Lietuvos diplomato karjerą I. Šeinius pradėjo 1919 m., paskyrus jį Stokholme įsikūrusios pirmosios Lietuvos atstovybės Spaudos biuro vedėju. Vėliau diplomatas dirbo į Kopenhagą perkeltame Spaudos biure, pirmuoju sekretoriumi Lietuvos atstovybėje Kopenhagoje (1920-1921), laikinuoju reikalų patikėtiniu atstovybėje Helsinkyje (1921-1923). O 1923 m. pabaigoje vėl atidarytai diplomatinei atstovybei Stokholme vadovauti paskirtas I. Šeinius. Jo grįžimas į Stokholmą jau savaime simbolizavo Lietuvos ir Švedijos diplomatinių santykių bei skandinaviškos politikos atgimimą. Kaip pažymėjo vienas didžiausių to meto švedų dienraščių Svenska Dagbladet, Igno Jurkūno-Šeiniaus paskyrimas diplomatiniu atstovu Stokholme ,,yra ženklas Lietuvos didesnio susidomėjimo Švedija“.
Lietuvos atstovybės Stokholme diplomatinė veikla I. Šeiniaus, turinčio aiškią Lietuvos diplomatijos Skandinavijoje sampratą, iniciatyva vėl atgijo. Švedija vėl laikoma svarbia Lietuvos partnere, ieškoma diplomatinės paramos sprendžiant Klaipėdos problemą Tautų sąjungoje, galimybių gauti paskolą Lietuvos žemės ūkiui plėtoti bei atkurta Švedų ir lietuvių draugija.
Vėliau I. Šeinius grįžo į Lietuvą ir čia dirbo. 1940 m. Lietuvą okupavus sovietų sąjungai, jis grįžo į Švediją, kur gyveno jo šeima. 1954 m. Lietuvos diplomatijos šefui Stasiui Lozuraičiui paprašius, I.Šeinius sutiko būti Lietuvos atstovu Skandinavijos valstybėse.
