Dauspuda (lenk. Dowspuda) kaimas ir upė Lenkijoje, Suvalkų apskrityje. Manoma, kad vardas yra kilęs iš jotvingių kalbos Dau-spūda „daug spausti, didelė spūda“. Teritorija, per kurią teka Dauspuda, kitados priklausė Jotvai. Nuo XV amžiaus Dauspuda buvo Lietuvos ir Prūsijos riba. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. Dauspudos kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
Dauspudoje išliko Liudviko Mykolo Paco (1778-1835) XIX a. rūmų ir parko ansamblio liekanos: angliškojo neogotikinio stiliaus grafo Paco rūmų likučiai ir kordegarda (sargybinė), bei senojo parko ir liepų alėjos dalis, vis dar šlamanti tarp kordegardos ir rūmų griuvėsių. Rūmų statyba buvo pradėta pagal italų architekto Pietro Bosio projektą, kurio įgyvendinimui vadovavo iš Italijos pakviestas architektas Henrikas Markonis. Pagrindinio korpuso fasadą puošė keturių karalių ir aštuonių etmonų skulptūros. Įspūdingą parką projektavo anglų sodininkas – Johnas Heitonas.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Pacų giminė turėjo nemažai įtakos Abiejų Tautų Respublikos likimui. Jie taip pat buvo monumentalių bažnyčių ir rūmų fundatoriai bei meno mecenatai. Paskutiniuoju iškiliuoju giminės atstovu buvo Dauspudos dvaro savininkas L. M. Pacas. Jis kovojo Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I kariuomenės daliniuose Ispanijoje ir Austrijoje. Buvo Napoleono I adjutantas, dalyvavo jo žygyje į Rusiją. 1813 m. apdovanotas Virtuti Militari ordinu. 1815 m. grįžo į Lenkijos karalystę, ūkininkavo savo dvaruose, daugumą valstiečių pervedė į činšą. Į savo valdas Dauspudoje Pacas pakvietė apie 500 naujakurių iš Škotijos ir Anglijos (daug ūkininkų ir amatininkų, o taip pat ekonomus bei sodininką), kurie labai ženkliai prisidėjo prie Pacų valdų ekonominės plėtros ir modernizavimo. Šiandien nebeįmanoma surasti škotų naujakurių pėdsakų, bet išliko tik greta esančios vietovės pavadinimas – Szkocja (Škotija).
Per 1830–1831 m. sukilimą L. M. Pacas buvo sukilėlių laikinosios vyriausybės narys, vadovavo rezerviniam korpusui, Ostrolenkos mūšyje sužeistas. Sukilimui pralaimėjus emigravo į Prancūziją, mirė 1835 m. Izmire, Turkijoje. Didžiulį Pacų turtą konfiskavo rusų valdžia ir tokiu būdu buvo sunaikinti nuostabaus grožio pastatai, išsklaidyti meno kūriniai, sustabdyta moderni ekonominė veikla.
2015 m. restauruotame sargybinės pastate įrengtas turistų aptarnavimo centras „Kordegarda“, kur galima apžiūrėti Pacų rūmų Dauspudoje maketą.
Uzdila Algis, Terra Jatwezenorum, Jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis, Punskas, Aušra, 2009
