Iki S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 1933-ųjų vasarą Atlanto vandenyną bandyta perskristi 73 kartus, tačiau tik apie 30 skrydžių buvo sėkmingi ir tik tris kartus pavyko be nutūpimo nuskristi daugiau kaip 6 tūkst. kilometrų. Savo sumanymui įgyvendinti S. Darius ir S. Girėnas įsigijo šešiavietį 365 AJ lėktuvą „Bellanca Pacemaker CH-300” ir jį patobulino – pailgino sparnus, įmontavo galingesnį variklį, įrengė papildomus kuro ir tepalų bakus.
1933 m. liepos 15 d. 16 val. 24 min., nedideliu lėktuvu, pavadintu „Lituanica”, pakilę iš Niujorko Floido Beneto (Floyd Bennett) aerodromo, lakūnai pasiryžo įveikti Atlantą ir be nutūpimo nuskristi iki Kauno. Deja, 1933 m. liepos 17 d., 0 val. 36 min., dabartinės Lenkijos žemėje, Myslibužo (buvęs Soldinas) apylinkėse, Pščelniko kaimo miške, amžinai nurimo perskridusių Atlantą ir didelę Europos dalį narsiųjų lakūnų širdys ir „Lituanicos” gausmas. Iki skrydžio pabaigos – Kauno aerodromo – tebuvo likę apie 650 kilometrų, maždaug trys skridimo valandos. Šios katastrofos priežastys nenustatytos.
1936 m. Pščelnike, kuriame sudužo „Lituanica”, pagal architekto V. Landsbergio-Žemkalnio projektą, buvo atidengtas originalus paminklas. 1989 metais Lietuvos aviatorių iniciatyva greta paminklo pastatyta klėtelė, kurioje įrengtas memorialinis lakūnų muziejus.
LR Krašto apsaugos ministerijos ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus informacija, https://kam.lt/lenkijoje-paminetos-s-dariaus-ir-s-gireno-skrydzio-per-atlanta-80-osios-metines/
