Vienas unikaliausių XIX a. vid. Lietuvoje ir Baltarusijoje archeologijos ir mitologijos darbų „Necrolithuanica” yra atsidūręs Stokholme. Šį vieną iš seniausių Lietuvos archeologijos veikalų 1863 m. paruošė ir vaizdus nupiešė Carlas von Schmithas. Vienintelis žinomas rankraščio egzempliorius šiuo metu yra saugomas Stokholme, Karališkosios senienų tarybos ir valstybinio istorijos muziejaus (šved. Riksantikvarieämbetet och Statens historiska museet) archyve. Rankraštis yra sudėtinė garsaus švedų archeologo Oscaro Monteliuso rinkinio dalis. Žinoma, kad O. Montelius Karališkajai rankraščių , istorijos ir senienų akademijos bibliotekai perdavė archeologinę kolekciją. Ją pirko iš C. von Schmitho viešėdamas Lietuvoje.
Visas pavadinimas – Necrolithuanica, enthaltend Abbildungen aufgefundener Alterthümer in Gräbern der heidnischen Vorzeit, Mythologische Abbildungen und Aufnahme von Ruinen der Schlösser, wie auch der Tumuli der heidn[ischen] Vorzeit (liet. Necrolithuanica, sudaryta iš pagoniškos priešistorės kapuose rastų senienų, taip pat mitologinių įvaizdžių, pilių griuvėsių ir pagoniškų laikų pilkapių atvaizdų). Albumą sudaro Archeologijos ir Mitologijos dalys. Archeologijos dalyje pateikiama įvairiose dabartinių Lietuvos ir Baltarusijos vietovėse (tuometinėse Kauno, Vilniaus, Gardino, Vitebsko, Minsko gubernijose) rastų (ir paties albumo autoriaus) archeologinių radinių 321 atvaizdas iš asmeninės C. von Schmitho kolekcijos, t. p. iš Vilniaus senienų muziejaus, kur jis 1866–69 dirbo, rinkinių. Dauguma Mitologijos dalies vaizdų (iš viso jų 77) perpiešta iš T. Narbuto, Wilhelmo Vollmerio, Tadeuszo Wolańskio veikalų.
Necrolithuanica buvo kurta sekant Friedricho Kruse’s darbu Necrolivonica (išspausdintas 1842 Tartu), tačiau savo originalumu C. von Schmitho darbas yra išskirtinis, jo didžiausia vertė – užfiksuoti negrįžtamai dingę archeologiniai radiniai, unikalūs mitologemų piešiniai. Mitologijos dalis daro Necrolithuanica albumą pranašesnį už Necrolivonicą, kurioje mitologinių atvaizdų visai nėra. Anksčiau už C. von Schmithą Lietuvos priešistorės medžiagą ėmė tyrinėti ir skelbti K. Tiškevičius, E. Tiškevičius, A. A. A. Plateris, J. Ozemblovskis, T. Narbutas, T. Czackis ir kiti to meto šviesuoliai, tačiau C. von Schmitho pastangos pateikti visuminį Lietuvos priešistorės vaizdą, kartu skelbiant archeologijos ir mitologijos tyrinėjimus, yra išskirtinis reiškinys XIX a. istorijos moksle.
Necrolithuanica, kaip ir kitus archeologinius radinius, O. Montelius, tikėtina, įsigijo per 1880 m. kelionę į Lietuvą ir tais pačiais metais perdavė Karališkosios rankraščių, istorijos ir senienų akademijos (šved. Kungliga Vitterhets Historie och Antikvitets Akademien) bibliotekai. Daugiau nei 100 m. Necrolithuanica buvo prieinama tik labai siauram tyrinėtojų ratui. 2006 parengus mokslinius komentarus albumas buvo išleistas Lietuvoje.
Remigijus Motuzas Lietuvos diplomatinis atstovavimas Švedijoje (2011)
Arturas Mickevičius „Necrolithuanica”
https://www.vle.lt/straipsnis/necrolithuanica/
