Vieni žymiausių tarpukario Lietuvos etnografų bei folkloro tyrinėtojų Antanas ir Anastazija Tamošaičiai itin prisidėjo prie šių disciplinų plėtros ir tolimesnių mokslinių tyrimų. Be akademinės veiklos, jie buvo ir aktyvūs menininkai – jų sukurti gobelenai bei siuvinėjimai buvo apdovanoti aukščiausiais prizais 1937, 1938 ir 1939 metų pasaulinėse parodose Paryžiuje, Berlyne ir Niujorke.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Tamošaičiai nutarė pasitraukti į išeiviją ir, siekdami išsaugoti savo kolekcijas bei meno kūrinius, išsivežė juos kartu su savimi. Nuo 1949 m. šeima apsigyveno Kanadoje: kelerius metus praleido Monrealyje, o 1950 m. įkūrė meno studiją ir persikėlė į Kingstono miesto apylinkes.
Būtent savo sodyboje netoli Kingstono jie įkūrė lietuviškų tekstilės dirbinių bei kitų mažosios dailės pavyzdžių muziejų, siekdami išsaugoti lietuviškos liaudies kultūros paveldą. Bėgant metams, dalis lietuvių bendruomenės siekė įkurti tautodailės muziejų, kuriame būtų eksponuojamos Tamošaičių kolekcijos. Tačiau sugriuvus Geležinei uždangai šie planai nepavirto realybe, o surinkti tautodailės turtai buvo perkelti į Lietuvą.
Perkėlus kolekcijas, buvusi sodyba ir dirbtuvės sunyko, o vienintelis išlikęs šios vietovės simbolis – Antano Tamošaičio sukurtas metalinis kryžius, kurio dizainas paremtas tradiciniais kryždirbystės ir tautodailės motyvais. Šiuo metu kryžius yra gana sunkiai pasiekiamoje vietoje, tačiau važiuojant 401-uoju greitkeliu iš Toronto Otavos kryptimi, jį galima pastebėti nuvažiavus maždaug tris kilometrus nuo Gananoque miestelio ir stabtelėjus pakelėje.
