Pastatas pastatytas 1931 m. pačios Liepojos lietuvių bendruomenės, kuri Latvijos uostamiestyje susiformavo dar XIX a. pabaigoje – per Liepoją ėjo pagrindinis lietuvių emigracijos į JAV kelias, o vietos gimnazijoje mokėsi tokios asmenybės kaip Jonas Biliūnas, Balys Dvarionas ir Antanas Smetona. XX a. pirmoje pusėje čia veikė kelios lietuvių draugijos (Liepojos lietuvių šelpimosi, vėliau – pašalpos draugija, Šv. Zitos draugija), o nuo 1919 m. Liepojoje veikė ir Lietuvos Respublikos konsulatas. Sovietmečiu pastatas iš bendruomenės buvo atimtas ir paverstas kino teatru “Daile”.
1989 m., dar iki Latvijos ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, įsteigus Liepojos lietuvių kultūros draugiją “Rūta”, jos pastangomis atgauti šie namai, kuriuose 1990–1997 m. veikė lietuvių vaikų darželis, o 1990–2002 m. – lietuviškos 1–9 klasės. Šiandien pastate tebeveikia draugijos biblioteka, folkloro ansambliai “Senoliai” ir vaikų folkloro kolektyvas bei choras – tai vienas ilgiausiai (beveik šimtmetį) lietuvių bendruomenės naudojamų pastatų užsienyje. Pastatas yra prastos fizinės būklės, tačiau naudojamas ir funkcionalus, jam reikalingas remontas.
Liepojos lietuvių kultūros namai yra Liepojos istorinio centro (valstybės saugomos urbanistinės teritorijos) dalis.
Parengta pagal:
Ineta Timma (Liepojos lietuvių kultūros draugija RŪTA) pateikta informacija
Januta, D. (2012, lapkričio 14). Lietuviškais Latvijos keliais. Bernardinai.lt. https://www.bernardinai.lt/2012-11-14-donatas-januta-lietuviskais-latvijos-keliais/
Liepoja. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Žiūrėta 2026 m. rugpjūčio 31 d., iš https://www.vle.lt/straipsnis/liepoja/
Liepojos lietuviai. Vikipedija. Žiūrėta 2026 m. rugpjūčio 31 d., iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Liepojos_lietuviai
