Marieholm (šved. S/S Marieholm) – Švedijos garlaivis, tarpukariu pervežinėjęs keleivius Baltijos jūroje, o vėliau paverstas karo laivu. Šiuo metu Geteborgo mieste naudojamas kaip restoranas.
Nuleistas nuo stapelio 1934 m. Odensės laivų statykloje Staalskibsværft A. P. Möller Danijoje, užsakovas – švedų laivininkystės bendrovė Svenska Amerika Linien. Bendrovė specializavosi emigrantų plukdymu iš Šiaurės Europos į JAV, bet naujasis garlaivis ėmė tarnauti ne transatlantinėms kelionėms, o turistų pervežimui iš Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų į Švedijos uostamiesčius ir priešinga kryptimi.
1940 m. garlaivį perėmė Švedijos karinės jūrų pajėgos, jis buvo pervadintas į HMS Marieholm. Antrojo pasaulinio karo metais ir kurį laiką pokaryje tarnavo kranto radijo stoties Hårsfjärden ryšio retransliuotoju, nuo 1950 m. buvo Karinio jūrų laivyno štabo laivu. 1976 m. buvo nurašytas kaip nebetinkantis karinei tarnybai. 1977 m. jį įsigijo trys privatūs asmenys ir eksploatavo kaip keltą linijose Geteborgas–Sandefjordas bei Malmė–Kopenhaga. Po kelių metų tarnybos galutinai susidėvėjo, buvo remontuotas ir nuo 1984 m. paverstas restoranu Geteborge (prisišvartavęs prieplaukoje tarp Operos teatro ir Jūrų centro). 2010 m. įrašytas į Valstybės saugomų istoriškai vertingų laivų sąrašą.
Su laivu Marieholm susijusi dramatiška Lietuvai itin svarbių dokumentų gelbėjimo istorija.
Antrajam pasauliniam karui dar neprasidėjus, bet Europoje jau tvyrant jo nuojautai, iš Užsienio reikalų ministerijos (URM) Kaune į Lietuvos pasiuntinybę Stokholme apsaugos tikslais nuspręsta išvežti svarbiausius dokumentus. 1939 m. rugpjūtį Lietuvos diplomatas Vytautas Gylys šiuo laivu iš Lietuvos išvyko į Švediją ir išgelbėjo nuo sovietų okupacijos Lietuvos pasirašytų diplomatinių sutarčių originalus. Laivui atplaukus į Stokholmą, dėžės pervežtos į Lietuvos pasiuntinybę. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Užsienio reikalų ministerija turėjo daug skubių reikalų, o jos darbuotojai buvo nervingi ir sutrikę, nes politikos konjunktūra Lietuvai klostėsi ypač nepalankiai. Todėl instrukcija, nurodanti, kaip pasiuntiniui Gyliui elgtis su gautais saugoti ministerijos dokumentais, nebuvo parengta.
Kai Lietuva 1940 m. rugpjūčio 3 d. buvo inkorporuota į SSRS sudėtį, marionetinė „liaudies vyriausybė“ nurodė Lietuvos pasiuntinybėms ir konsulatams užsienyje nutraukti veiklą. Sovietų Sąjunga to pareikalavo iš tų šalių, kuriose veikė Lietuvos pasiuntinybės ir konsulatai. Švedijos vyriausybė pakluso Maskvos reikalavimui ir įsakė okupuotų Baltijos valstybių pasiuntiniams uždaryti savo atstovybes bei konsulatus, o patalpas, archyvus ir turtą perduoti sovietų ambasados įgaliotiniui. SSRS ambasadorė Švedijoje Aleksandra Kolontaj jau rugpjūčio 9 d. laišku paragino Gylį kuo greičiau perduoti visą pasiuntinybės turtą ir archyvus jos paskirtiems atstovams. 1940 m. Lietuvos diplomatinės atstovybės likvidavimas Stokholme buvo skausmingas procesas, ypač tuo metu čia dirbusiems diplomatams. Jaučiant grėsmę, paprastos pasiuntinybės bylos buvo deginamos, o slaptąsias V. Gylys, tuo metu dirbęs pasiuntiniu Švedijoje, nusigabeno į išnuomotą butą. Iškilo problema, kaip apsaugoti kelias dideles dėžes su sutarčių originalais tarp Lietuvos ir užsienio valstybių bei kitais svarbiais dokumentais. V. Gylys nedelsdamas susisiekė su Švedų ir Lietuvių draugijos pirmininku, žinomu archyvaru Sigurdu Curmanu, kuris „valdžios rūsyje rado vietos ir toms penkioms dėžėms su sutarčių originalais“.
Švedijos vyriausybė informavo uždarytos Lietuvos pasiuntinybės diplomatus, kad diplomatinį statusą jie turės dar šešis mėnesius, paskui taps paprastais svetimšaliais. Nepaisydami to, Vytautas Gylys ir buvęs Lietuvos pasiuntinybės Švedijoje sekretorius Vladas Žilinskas neišvyko iš Švedijos – Lietuvos diplomatinė tarnyba tęsė darbą emigracijoje. Lietuvos diplomatai egzilyje suaktyvėjo – 1942 m. pavasarį Gylys ir Žilinskas vėl gavo diplomatines vizas reziduoti Švedijoje, o švedų valdžios institucijos pripažindavo lietuvių išduodamus įvairius dokumentus.
Mūsų dienas pasiekė 1943 m. rašytas laiškas iš Stokholmo, adresuotas J. Šauliui. Pirmą kartą po pasiuntinybės Švedijoje uždarymo vėl prisimintos dvi dėžės su URM dokumentais. Paaiškėjo, kad iš Kauno atvežtos dėžės 1943 m. lapkričio mėn. vis dar buvo Stokholme ir saugotos neatplėštos. Taip pat išaiškėjo, kad Gylys nebuvo informuotas, kokie konkrečiai dokumentai sukrauti į tas dėžes. Be to, tapo žinomas apytikris dėžių dydis – jose tilpo „apie pora šimtų kilogramų“ dokumentų.
Lietuvos diplomatų egzilyje bendru sutarimu 1944 m. nuspręsta dokumentus išgabenti į JAV (dokumentai dėl susiklosčiusių aplinkybių į JAV taip ir nebuvo išsiųsti). Pats V. Gylys 1949 m. emigravo į Kanadą. Kaip vėliau paaiškėjo, kartu paėmė ir išsaugotus nuo sovietų dokumentus. Ten buvo paskirtas Lietuvos generaliniu konsulu Toronte ir iki pat mirties 1959-aisiais, panašu, niekam nerodė saugomų dokumentų. Po jo mirties 1959-aisiais dokumentus saugojo jo žmona ponia Vanda, o po jos mirties dokumentai tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo išvežti šiukšliavežiu. Kaip pasakojo buvęs Lietuvos ambasadorius Kanadoje Darius Skusevičius, diplomatų kaimynas, žinodamas istoriją apie dokumentus, ryte, prieš eidamas į darbą, pamatė tas dėžes, surinko tai, kas jam atrodė vertingiausia, ir pasidėjo pas save į rūsį. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Kanados pilietis Charlie’is Hopkinsas bandė rasti, kas galėtų susidomėti šiais dokumentais, bet, galbūt neradęs tinkamo kontakto, dokumentų perdavimas tuomet neįvyko, ir Lietuvoje šie dokumentai atsidūrė tik 2021 m. birželį.
Tarp perduodamų dokumentų – svarbių Lietuvos tarptautinių sutarčių originalai: Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartis, Lietuvos sutartys su Latvija nuo 1922 iki 1925 metų, 1934 metais Ženevoje pasirašyta Lietuvos, Estijos ir Latvijos santarvės ir bendradarbiavimo (Baltijos Antantės) sutartis ir kt.
Raimundas Klimavičius. „Dingę tarp Stokholmo ir Toronto“. Kultūros barai, 2019, Nr. 10
Marieholm (garlaivis). (2024 m. rugsėjo 23 d.). Vikipedija, Laisvoji enciklopedija. Žiūrėta 2025 m. spalio 23 d. 18:11 iš //lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Marieholm_(garlaivis)&oldid=7388954.
Remigijus Motuzas. Lietuvos diplomatinis atstovavimas Švedijoje (2011)
Kybartaitė, K. 2021. „Į Lietuvą grąžinti dingusiais laikyti archyvo dokumentai: prilygino Gintaro kambario atradimui“. LRT.lt, 2021-07-01. https://www.lrt.lt/lituanica/aktualijos/751/1443006/i-lietuva-grazinti-dingusiais-laikyti-archyvo-dokumentai-prilygino-gintaro-kambario-atradimui (žiūrėta 2025-11-06)
