XI–XII a. sandūroje Skandinavijos ir Baltijos regiono genčių santykiai buvo itin intensyvūs, o viena įdomiausių šio laikotarpio mįslių – Kurajolmo (šved. Kårholm) sala dabartinės Švedijos pakrantėje. Archeologiniai duomenys liudija, kad čia egzistavo kuršių kolonija arba bent jau pastovi jų apsigyvenimo vieta. Tai nebuvo atsitiktinė sezoninė stovykla: rasti artefaktai – kuršiams būdingi papuošalai ir ginklai – rodo, kad šio regiono lankytojai ne tik vertėsi prekyba, bet ir buvo čia įleidę šaknis ilgesniam laikui.
Ši gyvenvietė puikiai atspindi platų kuršių, dažnai vadinamų „Baltijos vikingais“, aktyvumą. Tuo metu jie garsėjo kaip bebaimiai jūrininkai ir piratai, kėlę nemenką iššūkį skandinavams. Kurajolme aptikta kuršiška aprangos furnitūra, pavyzdžiui, pasaginės segės bei specifinių formų kirviai, leidžia daryti prielaidą, kad sala tarnavo kaip strateginis prekybos bei karinis forpostas. Tai buvo itin patogus taškas kontroliuoti laivybos kelius, vedančius link Sigtunos – vieno svarbiausių to meto Švedijos politinių ir ekonominių centrų.
Mokslininkai pabrėžia, kad tokios gyvenvietės kaip Kurajolmas atskleidžia abipusę kultūrinę įtaką Baltijos jūros regione. Nors istorinėje atmintyje dažnai dominuoja pasakojimai apie skandinavų žygius į rytinę pakrantę (pavyzdžiui, į Gruobinią ar Apuolę), Kurajolmo pavyzdys šį naratyvą apverčia. Jis įrodo, kad kuršiai patys aktyviai skverbėsi į Vakarus ir kūrė savo anklavus Švedijos teritorijoje. Ši kolonija išlieka svarbiu simboliu, liudijančiu baltų genčių galią bei jų svarų vaidmenį formuojant ankstyvųjų viduramžių Šiaurės Europos geopolitinį vaizdą.
Žulkus, V. Kuršiai Baltijos jūros erdvėje. Vilnius: Versus aureus, 2004.
Mugurēvičs, Ē. Interactions between Curonians and Scandinavians in the 11th–13th Centuries. Ryga, 1997.
Thunmark-Nylén, L. Die Wikingerzeit Gotlands. Stockholm, 1995–2006.
Lietuvos ir Švedijos archeologų bendrų ekspedicijų ataskaitos bei straipsniai leidinyje Archaeologia Baltica.
