Kruopynai, Kropynos (vok. Kropiens) — kaimas, kuriame gyvenusioje lietuvių šeimoje gimė ir augo žinomas lietuvių lietuvių tapytojas, ekspresionizmo atstovas Pranas Domšaitis (1880—1965). Jau sovokietėjęs tėvas sūnų įregistravo Franz Carl Wilhelm Domscheit vardu. Jo giminė Otto Domšaitis (Domscheit) iki 1944 buvo paskutinis Kropynų karčemninkas. Lietuvių kilmės gyventojų Kropynose buvo ir daugiau, tai (skliausteliuose jų oficialioji pavardė): Barčas (: Bartsch), Danaitis (: Dannat), Grūdė (: Grode), Kiliuvaitis (: Killeweit), Leksutis (: Lexutt), Šakolaitis (: Schakulat), Tūliavaitis (: Thuleweit), Visikaitis (: Wissigkeit). Sovietmečiu Kropynos labai suniokotos.
P. Domšaitis piešė nuo vaikystės. 1907–10 m. studijavo Karaliaučiaus meno akademijoje. 1910–12 m. tobulinosi L. Corintho studijoje Berlyne. 1910–14 m. studijavo Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos muziejų kolekcijas, lankėsi Rusijoje, Norvegijoje (pas E. Munchą). Iki 1938 m. gyveno ir dirbo Berlyne. 1914–18 m. lankėsi Nidos dailininkų stovykloje, dalyvavo Kuršelių dailininkų stovykloje Sembos pusiasalyje. 1920 m. gavęs Lietuvos Respublikos pilietybę keletą kartų lankėsi Lietuvoje, nuo 1938 m. savo kūrinius pasirašinėjo lietuviška pavarde. Vokietijoje į valdžią atėjus naciams jo, kaip ir kitų modernistų, paveikslai buvo išmesti iš muziejų, o parodos uždraustos (1937 jų kūriniai eksponuoti kilnojamojoje parodoje „Išsigimęs menas“). 1938–49 m. gyveno Austrijoje. Bendravo su lietuvių dailininkais išeiviais (T. Valiumi, P. Augiu), dalyvavo jų rengiamose parodose (pirmą kartą atstovavo Lietuvai).
Nuo 1949 m. gyveno Pietų Afrikoje, Keiptaune, Koro apylinkėse, savotiškai primenančiose Lietuvą, dailininkas išgyveno antrąjį kūrybinio pakilimo laikotarpį. 1964 m. jis laimėjo konkursą „Garsieji ir žadantieji“. Intensyviai dirbo, rengė parodas, sėkmingai dalyvavo konkursuose. Sugebėjo savo kūryboje sujungti Europos moderniojo meno ir Afrikos tradicinio meno formas. Paskutinis dailininko paveikslas, vaizduojantis lietuvio ir afrikiečio sodybas bei judančių žmonių figūras, pavadintas „Juk aš visada pakeliui“. Tokius žodžius jis pasakė gulėdamas mirties patale.
Sukūrė buitinės ir religinės tematikos paveikslų, peizažų, portretų, natiurmortų, figūrinių kompozicijų. Ankstyvoji kūryba artima impresionizmui, ryški L. Corintho įtaka. Kūriniai intensyvaus kolorito, ekspresyvūs, apibendrintų formų; šešėliavimo kontrastai kuria paslaptingą, mistinę nuotaiką, dažnai naudojamas juodas kontūras, vyrauja kelio, kelionės motyvas. Lietuvių fondas Čikagoje iš P. Domšaičio našlės A. Armhold įsigijo didžiąją dalį kūrinių ir 528 padovanojo Lietuvai. Kūriniai nuo 2001 m. eksponuojami Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje (iki 2004 Klaipėdos paveikslų galerija), čia veikia ir P. Domšaičio kultūros centras.
Šilas Vytautas, Sambora Henrikas, Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje, Vilnius, Mintis, 1990
Gasiūnas Vladas, https://www.vle.lt/straipsnis/pranas-domsaitis/
Pėteraitis Vilius, Purvinas Martynas, https://www.mle.lt/straipsniai/kropynos
