Kotryna Jogailaitė, būdama įkalinta Gripsholmo pilyje kartu su savo vyru Jonu III, 1564 metais susilaukė pirmagimės dukters Izabelės. Deja, mergaitė mirė nesulaukusi nė dvejų metų, 1566-aisiais, dar tebevykstant tėvų nelaisvei. Jos ankstyva mirtis tapo didžiuliu smūgiu Jogailaičių ir Vazų dinastijų sąjungai, tačiau jos atminimas buvo įamžintas itin prabangiu, vėlyvojo renesanso stiliaus monumentu Strengneso (Strängnäs) katedroje. Skulptoriaus Willemo Boy sukurtas antkapis išsiskiria meistriškumu: jame Izabelė pavaizduota gulinti ant pagalvių, vilkinti puošnią dvaro suknelę, o šalia jos pavaizduota karališka karūna, simbolizuojanti jos kilmę ir statusą, nors ji pati niekada neturėjo galimybės užaugti.
Šis palaidojimas Strengneso katedroje yra ne tik šeimos tragedijos liudijimas, bet ir svarbus kultūrinis akcentas, atspindintis Jogailaičių įtaką Švedijos meninei tradicijai. Izabelės sarkofagas yra vienas pirmųjų tokio lygio vaikų monumentų Švedijoje, kuriam būdingas flamandiškas preciziškumas ir sakralumas. Mokslininkai pabrėžia, kad šio paminklo pastatymas buvo svarbus politinis ir emocinis žingsnis Jonui III ir Kotrynai Jogailaitei, siekiant sustiprinti savo pozicijas Švedijos karalystėje po išlaisvinimo iš kalėjimo. Nors pati Kotryna Jogailaitė vėliau buvo palaidota Upsalos katedroje, Izabelės kapas Strengnese išliko kaip vienas gražiausių ir labiausiai jaudinančių Vazos dinastijos ankstyvojo laikotarpio paminklų, liudijančių apie trumpą, bet istoriškai reikšmingą princesės gyvenimą.
Parengta pagal:
Stonienė, V. (2012). Kotryna Jogailaitė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus.
Unnerbäck, E. (1989). Isabella Vasa: monumentet i Strängnäs domkyrka. Strängnäs domkyrka. I:2 (Sveriges kyrkor ; 210). Stockholm: Almqvist & Wiksell International.
Ragauskienė, R. (2002). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės: kultūriniai ryšiai ir dinastinė politika. Vilnius: Istorijos instituto leidykla.
