Kotryna Jogailaitė Kalmaro pilyje rezidavo vienu dramatiškiausių savo gyvenimo laikotarpių – po to, kai jos vyras Jonas III Vaza 1568 m. nuvertė savo brolį Eriką XIV ir tapo Švedijos karaliumi. Nors pagrindinis dvaro gyvenimas koncentravosi Stokholme, Kalmaras dėl savo strateginės padėties prie Baltijos jūros buvo viena svarbiausių karališkųjų rezidencijų, kurioje Kotryna praleido nemažai laiko stiprindama naujosios dinastijos autoritetą. Būtent šiuose rūmuose ryškiausiai atsiskleidė Kotrynos įtaka Švedijos dvaro prabangai ir estetikai: jos iniciatyva pilyje buvo įrengti puošnūs renesansiniai interjerai, atspindintys Jogailaičių dvaro tradicijas, o pilyje įsikūrusi jos privati katalikiška koplyčia tapo svarbiu religiniu centru. Kalmaro laikotarpis taip pat buvo paženklintas intensyvios diplomatijos, nes ši tvirtovė tarnavo kaip „raktas į Švediją“, kur Kotryna priimdavo pasiuntinius ir padėdavo vyrui formuoti užsienio politiką, orientuotą į glaudesnius ryšius su Lenkija ir Lietuva. Jos buvimas pilyje suteikė šiai griežtai gynybinei tvirtovei rafinuoto europietiško rūmų gyvenimo bruožų, o čia išlikusios dekoratyvinės detalės iki šiol liudija apie karalienės pastangas Švedijoje įdiegti pietietišką renesanso dvasią.
Parengta pagal:
Ragauskienė, Raimonda. (2023). Lietuva Švedijoje, Švedija Lietuvoje. Vilnius: Vytauto Didžiojo universitetas. [Prieiga per internetą].
Mattsson, Eva. (2019). Kunigaikštienė: biografija apie karalienę Kotryną Jogailaitę. Vilnius: Obuolys.