Kotryna Jogailaitė, jauniausia Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukra, Švedijos istorijoje paliko gilų pėdsaką, o jos rezidavimas Eskilstunos rūmuose žymi vieną jautriausių ir kartu svarbiausių jos gyvenimo etapų. Po kelerių metų sekinančio kalinimo Gripsholmo pilyje, kur ji savo noru lydėjo vyrą Suomijos kunigaikštį Joną III Vazą, 1567 m. sutuoktiniai pagaliau atgavo laisvę. Kadangi santykiai su karaliumi Eriku XIV išliko įtempti ir nenuspėjami, Eskilstuna tapo jų saugiu prieglobsčiu ir savotiška politine užuovėja. Šie rūmai, iškilę buvusio vienuolyno vietoje, Kotrynos dėka virto tikra renesanso kultūros sala protestantiškoje šiaurėje. Čia reziduodama ji ne tik puoselėjo katalikiškas tradicijas ir prabangų, iš Jogailaičių dvaro atsivežtą gyvenimo būdą, bet ir dėjo pamatus sūnaus Zigmanto Vazos auklėjimui, siekdama jį parengti būsimam valdymui. Eskilstunos laikotarpis Kotrynai buvo dvasinio atsigavimo ir pasirengimo karūnavimui laikas, kai iš buvusios kalinės ji vėl tapo įtakinga politine figūra, gebėjusia savo rezidenciją paversti svarbiu diplomatijos ir kultūros centru.
Parengta pagal:
DAHLBÄCK, Birgitta, red. Katarina Jagellonica och Europa. Stockholm: Kungl. Vitterhets Historie och Antikvitets Akademien, 2004.
MATTSSON, Eva. Kunigaikštienė: biografija apie karalienę Kotryną Jogailaitę. Vilnius: Obuolys, 2019.
RAGAUSKIENĖ, Raimonda. Lietuva Švedijoje, Švedija Lietuvoje. Vilnius: Vytauto Didžiojo universitetas, 2023 [prieiga per internetą].
