Švedijos karo muziejus (Armémuseum), įsikūręs Stokholme, yra viena iš reikšmingiausių Švedijos karinės istorijos institucijų. Jame saugoma unikali Švedijos valstybės trofėjų kolekcija, kurios pagrindą sudaro XVII–XVIII a. karo trofėjai, surinkti įvairių Švedijos karų metu, tarp jų – ir iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijų.
Švedijos karo muziejaus trofėjų kolekcijos ištakos siekia XVII a. pabaigą, kai Švedijos kariuomenė rinko ir centralizuotai saugojo karo laimėjimus – ginklus, vėliavas, būgnus, artileriją bei kitas karo relikvijas. Šios vertybės buvo saugomos kaip valstybės pergalių simboliai ir turėjo tiek reprezentacinę, tiek mokslinę reikšmę. Didžiausią kolekcijos dalį sudaro Didžiojo Šiaurės karo (1700–1721) laikotarpio trofėjai, iš kurių išsiskiria Saločių mūšio (1703 m., Pasvalio r.) rinkinys, tapęs svarbiausiu LDK karo reliktų kompleksu Švedijoje. Saločių mūšis (1703 m.) ir jo trofėjai. Saločių mūšis, įvykęs 1703 m. kovo 29 d. (pagal naująjį stilių) prie dabartinių Saločių (Pasvalio r.), buvo vienas reikšmingiausių Šiaurės karo epizodų Lietuvos teritorijoje (yra laikomas didžiausiu Šiaurės karo mūšiu dab. Lietuvos teritorijoje). Švedijos kariuomenė, vadovaujama pulkininko Adamo Liudvigo Levenhaupto (Adam Ludwig Lewenhaupt, 1659–1719), netikėtai užpuolė ir sutriuškino jungtines LDK ir Rusijos pajėgas, vadovaujamas Grigaliaus Antano ir Mykolo Kazimiero Oginskių bei generolo Bogdano Korsako. Remiantis rusų tyrėjo Vladimiro Velikanovo tyrimu („Салатские трофеи“, 2013), mūšyje dalyvavo apie 1,5 tūkst. švedų ir apie 7 tūkst. jungtinių LDK–Rusijos karių. Po mūšio švedai paėmė milžinišką karo grobį – vadinamąjį „Saločių trofėjų kompleksą“, kuris iki šiol sudaro didžiausią Švedijos valstybės trofėjų rinkinio dalį, susijusią su Lietuva. Pagal 1703 m. „Saločių trofėjų sąrašą“ (Förteckning af de Ryska Tropheeerna…), į Armémuseum kolekciją pateko:
• 1058 vėliavos ir ženklai;
• 33 būgnai;
• 11 patrankų;
• kelios dešimtys religinių ir karinių simbolių, čekių, „kutų“, instrumentų bei raitelių atributų;
– iš viso apie 1300 vienetų karo trofėjų.
Didžioji dalis šių daiktų priklausė rusų šaulių pulkams (I. Nečiavo, M. Protopopovo) ir LDK pėstininkų bei kavalerijos daliniams. Šiandien jie yra sisteminti ir viešai prieinami Švedijos karo muziejaus ekspozicijose bei skaitmeninėse duomenų bazėse. LDK karo vėliavos (XVII–XVIII a. pr.). Svarbiausia šio rinkinio dalis – Rusijos, LDK karo vėliavų kolekcija, atskleidžianti heraldikos, ikonografijos ir kariuomenės simbolikos raidą. Tarp išlikusių eksponatų – trys tikėtina lietuviškos pėstininkų vėliavos iš nežinomo LDK pulko, paimtos Saločių mūšio metu (1703). Pagal „Saločių trofėjų sąrašą“ ir Švedijos karo muziejaus katalogus (inv. Nr. ST 21:114, ST 21:115,1–2), jos buvo pagamintos iš raudono šilko, dydis – apie 267 × 267 cm, viduryje – auksinis kryžius su išplatintais galais, kairėje pusėje – mėnulis, dešinėje – ranka su iškeltu kalaviju, aplink – žalios spalvos juosta su auksinėmis žvaigždėmis. Šios vėliavos laikomos vienais seniausių išlikusių LDK karo simbolių, atspindinčių Abiejų Tautų Respublikos heraldinę tradiciją ir religinę ikonografiją. Jų stilistika artima Lietuvos kariuomenės pėstininkų bei bajorijos daliniams – vėliavoms, naudotoms XVII a. antroje pusėje.
Be šių vėliavų, trofėjų kolekcijoje yra ir LDK bei Rusijos kariuomenės artilerijos patrankos, iš kurių dalis pagaminti pagal Boguslovo Radvilos užsakymus XVII a. viduryje. Tarp jų – 2 svarų patrankos, nulietos Niurnberge (1634 m.) ir Švedijoje (su Vazų giminės herbu), bei rusiškos 1650–1690 m. patrankos, įskaitant garsųjį pavyzdį „Чиж“ (apie 1651 m., Maskvos ginklų manufaktūra).
Šie trofėjai rodo ne tik Lietuvos karinės technikos lygį, bet ir plačias tarptautines tiekimo bei ginkluotės gamybos sąsajas su Vokietija, Švedija ir Rusija. Saločių mūšio trofėjai – ne tik materialus karo grobis, bet ir unikalus LDK, Rusijos karinės heraldikos bei dvasinės kultūros šaltinis. Vėliavose, būgnuose ir kariniuose simboliuose įamžintos religinės scenos, šventieji, heraldiniai ženklai ir karališkieji atributai, atspindintys baroko epochos pasaulėžiūrą. Trofėjų aprašymai ir rekonstrukcijos leidžia identifikuoti konkrečius pulkus bei meninę simboliką, pavyzdžiui. Šis rinkinys kartu su Švedijos karo archyve saugomais planiniais ir kartografiniais šaltiniais suteikia išsamų vaizdą apie LDK karo veiksmus ir heraldikos raidą XVII–XVIII a. pradžioje. Šiandien Švedijos karo muziejaus kolekcijos reikšmė neapsiriboja vien istorine ar menine verte. Ji yra unikalus Lietuvos ir Švedijos karinės istorijos šaltinis, pagrindinis LDK karinių vėliavų ir simbolikos tyrimo fondas užsienyje, plačiai prieinamas tyrėjams internetu per „DigitaltMuseum“ platformą, kur pateikti aukštos kokybės eksponatų vaizdai, aprašymai ir inventoriniai numeriai. Muziejaus eksponatai naudojami Lietuvos istorijos, heraldikos ir menotyros tyrimuose, ypač nagrinėjant Saločių mūšio, LDK kariuomenės simbolikos bei Didžiojo Šiaurės karo temas.
Švedijos karo muziejaus trofėjų kolekcija – neįkainojamas šaltinis, atspindintis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo istoriją, heraldiką ir kultūrą XVII–XVIII a. pradžioje. Joje saugomi Saločių mūšio trofėjai – apie 1300 eksponatų (vėliavos, ginklai, būgnai, patrankos) – liudija Švedijos ir LDK (ATR) karinius santykius bei Švedijos muziejų vaidmenį saugant Lietuvos karinio paveldo dalį.
Ernestas Vasiliauskas
