Izabelės Jogailaitės kapas

Kategorija: Nekilnojamasis kultūros paveldas
Waldecc1 nuotrauka, CC BY 3.0

Izabelė Jogailaitė (1519—1559) buvo vyriausioji Žygimanto Senojo ir Bonos Sforzos duktė. Didžiąją dalį savo vaikystės praleido Vavelio pilyje, Krokuvoje. 1527—1529 m. ir 1533—1536 m. ji gyveno Lietuvoje. 1539 m., po santuokos su Jonu Zapojaju, tapo Vengrijos karaliene. Nors Izabelės santuoka tetruko pusantrų metų ji susilaukė vyriškos lyties palikuonio Jono Zigmanto Zapojajio, būsimojo Vengrijos karaliaus, gimusio dvi savaitės prieš tėvo mirtį 1540 m. liepą. Likęs Izabelės gyvenimas praėjo bekovojant dėl sūnaus paveldėjimo teisės. 1551 m. Austrijos erchercogas Ferdinandas I, susitaręs su kardinolu Jurgiu Martinuzzi, privertė Izabelę palikti Transilvaniją, kuri pagal Nirbatoro sutartį perėjo Ferdinandui. Ji grįžo į gimtąją Lenkiją ir gyveno su savo šeima. Sultonas Suleimanas pagrasino įsiveržti į Vengriją ir privertė didikus pakvieti Izabelę atgal į Transilvaniją. Ji grįžo 1556 m. spalį ir valdė kaip sūnaus regentė iki savo mirties 1559 m. rugsėjį Alba Julijoje, kur ir buvo palaidota.