Eugenijus (Eugen) Mindaugas Budrys gimė 1925 m. vasario 16 d. Liepynų kaime Marijampolės apskrityje. Lietuvių tapytojas, grafikas, monumentalių projektų kūrėjas, gyvenęs Švedijoje. Menininkas mirė 2007 m. balandžio 6 d. Lau vietovėje, Gotlande.
E. M. Budrys buvo vyriausias sūnus agronomu-inspektoriumi dirbusio Igno Budrio ir teisininkės Birutės Tauskaitės šeimoje. Be jo šeimoje augo sesuo ir brolis. E. M. Budrys pabaigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, meno pagrindų mokėsi pas profesionaliosios keramikos pradininką Lietuvoje Vytautą Vitalį Brazdžių (1897–1969). Karo metais Budrių šeima itin nukentėjo: 1943 m. gestapas areštavo menininko tėvą Igną, įkalino jį Tilžės kalėjime, vėliau – žuvo Štuthofo koncentracijos stovykloje. Motina Birutė buvo ištremta į Sibirą. Antrojo pasaulinio karo metais E. M. Budrys buvo karo mokyklos kursantas, tarnavo gen. Povilo Plechavičiaus vietinėje rinktinėje. 1944 m. SS dalinių iš Tauragės prievarta paimtas į statybos batalioną Vokietijoje. Ten tvarkė subombarduotų fabrikų griuvėsius, maskavo aviacijos ir pabūklų dislokacijos vietas miškingose teritorijose. Vėliau buvo perkeltas aerodromo statybos darbams į šiaurės Norvegiją. Tais pat metais rudenį kartu su bičiuliu, būsimuoju architektu Jonu Pajauju (1920–2000) pabėgo į Švediją. Apsistojo Värmlande, įsidarbino miško kirtėju, dirbo ūkyje sodininku.
Nuo 1945 m. E. M. Budrys apsigyveno Stokholme. BALF’o (Bendrasis Amerikos lietuvių fondas, JAV) jam paskirta stipendija suteikė galimybę studijuoti meną. 1945–1946 m. E. M. Budrys mokėsi tapybos privačioje Švedijos Karališkosios dailės akademijos profesoriaus Isaaco Grünewaldo (1889–1946) mokykloje. Pas modernizmo pionierių, žydų kilmės menininką ekspresionistą ir Henri Matisse studijos auklėtinį Paryžiuje E. M. Budrys susipažino įvairia menine raiška, dailės žanrais. Mokytojas vykdė valstybinius užsakymus, dirbo prie Karališkosios operos pastato interjero dekoro, kūrė scenovaizdžius, Antrojo pasaulinio karo metais darbavosi Rörstrando porceliano manufaktūroje. 1946–1948 m. E. M. Budrys mokėsi pas tapytoją Börje Hedlundą (1909–2005) Académie Libre Stokholme. Tuo pačiu metu lankė piešimą pas Académie Colarossi ir Henri Matisse studijos auklėtinį, Naujojo daiktiškumo judėjimo atstovą prof. Arvidą Lorentzą Fougstedtą (1888–1949). 1953–1955 m. tęsė studijas pas I. Grünewaldo sūnų Iwàną Maüsche Grünewaldą (1911–1996). 1952–1956 m. gilino meno žinias keliaudamas po Skandinaviją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją, Italiją ir Prancūziją. Paryžiuje pažino ten įsikūrusius lietuvius menininkus: Vytautą Kasiulį, Žibuntą Mikšį. Didžiausią įspūdį jam paliko Antano Mončio darbai, Prano Gailiaus grafika, iš JAV menininkų vertino Alfonso Dargio kūrybą.
Šeštojo dešimtmečio pradžioje susipažino su būsima žmona, tapytoja ir tekstilės dizainere Anna Elisabeth Strokirk (1930–1982), tik ką sugrįžusia po studijų Paryžiuje. Pora susituokė 1956 m. Menininkai kurį laiką gyveno Bergslagene, šiaurės Svealande. Apsilankė Gotlande ir liko sužavėtas tenykščio uolėto peizažo, gotikinių bažnyčių. 1958–59 m. šeima su dviem dukrom Regina ir Katerina persikėlė į Fröjelį Gotlande, vėliau – į Lau bažnytkaimį, Ljurgan gyvenvietę, ten įsirengė studiją. E. M. Budrys dirbo mokytoju, vakarais dėstė tapybą vietiniame suaugusiųjų universitete, žmona taip pat mokė piešimo.
E. M. Budrys priklausė Švedijos menininkų organizacijoms, nors iš esmės buvo vienišius individualistas (Konstnärernas Riksorganisation (KRO), Föreningen Gotländska Konstnärer (FGK), Svenska Konstnärs Föreningen (Konstnärshuset)). Švedijos dailininkų sąjungą jis kritikavo kaip socialistinę, kairuolišką, puoselėjančią vien realizmo kanoną. Aliejumi, akrilu nutapė peizažų, figūrinių scenų, interjerų, portretų, natiurmortų, abstrakčių kompozicijų, emalio technika dekoravo viešąsias erdves. Tikėtina, jog menininką bus įkvėpusi spontaniška JAV abstrakčiojo ekspresionizmo atstovų kūryba ir XX a. 5–7 deš. Švedijoje dirbusių konkrečiojo meno atstovų (Olle Bonnier, Lage Lindell, Karl Axel Pehrson ir Lennart Rodhe) pastangos, meninio gesto emocionalumas. Kūrybinei raiškai būdingas ekspresyvumas, polinkis apibendrinti, susimbolinti ir fragmentuoti. Kompozicijose vyrauja spalvinės dėmės, kontrastingas intensyvus koloritas, skambių, žėrinčių spalvų akcentai, auksavimas. Vårdcentralen Korpen Visby Norr sveikatos centre įgyvendinta technologiškai sudėtinga įspūdingo dydžio E. M. Budrio dekoratyvinė kompozicija (190×475), kurią sudaro 10 stačiakampių dalių, yra atlikta emalio tapybos technika ant metalo lakštų. Menininkas pasitelkia skaistų raudoną foną ir jame komponuoja formas ir jų fragmentus, švytinčius sidabro ir aukso atspalviais. Kūrinys palieka monumentalaus abstrahuoto peizažo įspūdį.
Kiti E. M. Budrio sienų tapybos pavyzdžiai puošia viešas Stokholmo, Hemsö, Visby, Västeråso ir kitų Švedijos miestų visuomeninių pastatų interjerus: mokymo įstaigas, sveikatos centrus, bendrovių interjerus, kulto pastatus. Visuomeniniai užsakymai įgyvendinti Simhallen i Hemse, Suaugusiųjų švietimo centras (Väddö), Vakarų ligoninė (Västerås), lošimo bendrovės pastatas (Visby), Vestlund & Co (Spånga), AB Lisbeth Andersson (Visby), autobusų stotis (Visby), gaisrinės pastatas (Visby), Visbio ligoninė, o taip pat emaliu puošti dekoratyviniai akcentai ir kulto reikmenys Visbio katalikų Kristaus kūno (Kristi Lekamen) bažnyčioje, esančioje Drottensgatan ir Hansgatan gatvių sankryžoje (Švč. Sakramento saugyklos dekoras, kompozicija viš vargonų, konsekracijos kryžiai šventimams; https://katolskagotland.se/om-oss/). Minima Stokholmo restorane Pelikanas rodyta E. M. Budrio 1991 m. aliejumi tapyta kompozicija (https://www.lexikonettamanda.se/show.php?aid=21691) ir kt.
Taip pat kūrė ir litografijos technika, kartu su Pranu Lape, Vytautu Augustinu ir Vytautu Lipniūnu iliustravo Lietuvių draugijos Švedijoje literatūros, meno ir politikos periodinį žurnalą „Pragiedruliai“ (1946–1949).
Už kūrybinius pasiekimus E. M. Budrys pelnė premijų ir apdovanojimų: 1971 m. jam buvo paskirta Švedijos Dailės akademijos stipendija, 1984 m. – Vestfalijos stipendija ir kt. 2002 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.
E. M. Budrio kūrinių yra Švedijos nacionaliniame muziejuje Stokholme, Västerås miesto dailės muziejuje, Gotlando dailės muziejuje, Balzeko muziejuje Čikagoje, Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje Vilniuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, Marijampolės dailės galerijos kolekcijose, privačiuose rinkiniuose.
Parodose dalyvavo nuo 1947 m. Svarbiausios grupinės parodos: I. Grünewaldo mokinių darbų paroda Värmlandso muziejuje (1947), parodos Värmlandso ir Stokholmo, Švedijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Danijos, Vokietijos galerijose, Grafikos meno trienalėse, pabaltijiečių menininkų paroda Ars Baltica Visby (1964, 1968); Gotlando Forunal (1982), Lietuvos dailės muziejuje (1988). Rygoje, 2018 m. Latvijos šiuolaikinio meno centre surengtoje parodoje „Portable Ladscapes“ eksponuoti 1988 m. menininko kūriniai iš LNDM rinkinių („Kompozicija“, „Fie Lau peizažas“, „Centrinis“ ir „Oranžinis“).
Asmenines parodas E. M. Budrys surengė: Strangnas Rogeborġene (1949), Stokholmo Gröna Paletten galerijoje (1961), Sävesalen Visbyje (1961), Stokholmo Galleri Brinken (1963), Zunini gallerie Paryžiuje (1967), Stokholmo galerijoje Tre salong (1968), Čiurlionio galerijoje Čikagoje (1972 ir 1981), galerijoje Versalen Sundsvalle (1977), FGK Visbyje (1979), Stokholmo centre Hässelby slott (1980), Värmlando muziejuje Karlstade (1980), Balzeko muziejuje Čikagoje (1982), Galleri Ackerman Helsinkyje (1983), Galleri Brinken Stokholme (1984), Konstnärhuset Švedijos menininkų asociacijos galerijoje Stokholme (1988), FKG Visbyje (1990), o taip pat Vilniuje (Lietuvos dailės muziejus (1994), Lietuvos aido galerija (2000, 2005)), Marijampolėje (2005).
J. P., Dailininkas E. M. Budrys, Aidai, 1971, nr. 9
Lietuvių išeivijos dailininkų kūrybos paroda, katalogas, Lietuvos TSR Dailės muziejus, Vilnius, 1988, p. 15–16.
Eugenijus Mindaugas Budrys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 3, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, p. 561.
L. Laučkaitė, „Lietuviai anapus tradicinio modernizmo“, S. Goštautas, I. Korsakaitė, V. Liutkus, L. Laučkaitė, E. Lubytė, G. Kazokienė, Išeivijos dailė. Tarp prisirišimo ir išsilaisvinimo, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003, p. 128, 130.
Sūduvos dailė. Grįžtantys paukščiai / Fine Arto f Sūduva. Returning Birds. Sudarytoja ir tekstų autorė Vida Mažrimienė, Aušrinė Dubauskienė, Marijampolė: Marijampolės kultūros centras, 2013, p. 38–40.
Pārnēsājamās ainavas. Latvijas trimdas un emigracijās laikmetīgās mākslas izstāde / Portable Landscapes. Latvian Exile and Emigré Contemporary Art Exhibition, Solvita Krese, Inga Lāce, Diāna Popova, Antra Priede-Krievkalne, Andra Silapētere, Latvian National Museum of Art, 1 Janis Rozentāls Square, Riga, Latvian Centre for Contemporary Art, 2018 04 27–06 17, p. 13.
https://lcca.lv/uploads/Portable%20Landscapes%20catalogue-compressed.pdf
