Bingamtono lietuvių bendruomenė pradėjo formuotis XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, kai gausios imigrantų bangos atvyko dirbti į vietos pramonės gigantus, ypač „Endicott-Johnson“ batų fabrikus. Lietuvių nacionalinio susivienijimo salė (angl. Lithuanian National Association Hall) buvo įkurta kaip pasaulietinė alternatyva parapinėms struktūroms, siekiant suvienyti tautiškai bei liberaliau nusiteikusius lietuvius. Nuo pat savo veiklos pradžios ši erdvė tapo svarbiu kultūros ir savitarpio pagalbos centru: čia veikė apdraudos draugijos, chorai, biblioteka bei sekmadieninė mokykla. Salė vaidino kritinį vaidmenį ne tik palaikant lietuvybę Bingamtone, bet ir organizuojant paramą Lietuvai kovose už nepriklausomybę bei priimant po Antrojo pasaulinio karo atvykusius „dipukus“ (išvietintuosius asmenis).
Architektūriniu požiūriu pastatas yra solidus raudonų plytų mūras, būdingas XX a. pradžios JAV miestų etninėms salėms. Statinys pasižymi funkcionaliu dizainu ir simetriškomis linijomis, kurios pabrėžia institucijos rimtumą ir stabilumą. Pastato viduje suplanuotos erdvės buvo pritaikytos įvairiapusei veiklai: viršutiniame aukšte esanti didžioji salė su scena tarnavo koncertams, teatrui ir politiniams susirinkimams, o žemutiniame aukšte įrengtos poilsio zonos ir baras tapo neoficialiu bendruomenės socialinio gyvenimo centru. Fasade esantys elementai ir išlikusios memorialinės detalės liudija apie lietuvių pastangas įamžinti savo buvimą Bingamtono Pirmajame rajone (angl. First Ward).
Šiuo metu Bingamtono Lietuvių nacionalinio susivienijimo salė yra viena iš nedaugelio istorinių lietuvių įstaigų JAV, kurioms pavyko išlaikyti nepertraukiamą veiklą ir nuosavybės teisę savo rankose. Nors bendruomenė per šimtmetį pasikeitė, salė tebeveikia kaip aktyvus socialinis klubas, plačiai žinomas dėl savo kulinarinio paveldo – čia vis dar rengiamos tradicinės lietuviškos vakarienės, sutraukiančios ne tik lietuvių palikuonis, bet ir kitų tautybių miesto gyventojus. Pastatas išlieka gyvu istoriniu paminklu, kuris ne tik primena apie lietuvių imigrantų indėlį į Bingamtono plėtrą, bet ir tarnauja kaip svarbus kultūrinis tiltas tarp praeities ir dabarties, puoselėjant bendruomeniškumo tradicijas moderniame kontekste.
Budreckis, A. M. (1976). The Lithuanians in America, 1651-1975: A Chronology & Fact Book. Dobbs Ferry, NY: Oceana Publications.
Lietuvių enciklopedija. (1953–1966). Binghamtonas. Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla.
Puzinas, J. (1971). Lithuanian Communities in the United States. Chicago: Lithuanian Library Press.
The Press & Sun-Bulletin. (1995). The Cultural Legacy of the First Ward: A Century of Immigration. [Archyvinis straipsnis].
Wolkovich-Valkavičius, W. (1991). Lithuanian Religious Life in America: A Compendium of 150 Parishes and Institutions. Vol. 1: Eastern United States. Brooklyn: Lithuanian Religious Aid.
