Marija Birutė Gimbutienė (1921 m. sausio 23 d., Vilniuje – 1994 m. vasario 2 d., Los Andžele; palaidota Kaune) – lietuvių archeologė, archeomitologijos pradininkė. V. Alseikienės ir D. Alseikos duktė, V. K. Alseikos sesuo. Lietuvos mokslų akademijos užsienio narė (nuo 1990 m.). Filosofijos daktarė (1946 m.). Kalifornijos universiteto garbės profesorė (1975 m.), Vilniaus universiteto garbės daktarė (1993 m.).
1942 m. baigė Vilniaus universitetą (archeologijos studijas). 1946 m. Tiubingeno universitete apgynė filosofijos daktaro disertaciją. 1950–1963 m. dirbo Harvardo universitete, nuo 1963 m. – Kalifornijos universitete, kur 1964 m. tapo profesore. Bendradarbiavo įvairiuose archeologiniuose leidiniuose ir enciklopedijose, tarp jų „Lietuvių enciklopedijoje“ (1953–1964), „Encyclopaedia Britannica“ (nuo 1955 m.), „The Encyclopedia of Religion“ (1986–1987). 1973–1994 m. vadovavo indoeuropiečių studijų žurnalo archeologijos skyriui. Dalyvavo daugiau kaip 30 tarptautinių mokslinių konferencijų.
Pagrindinė mokslinių tyrinėjimų sritis – postpaleolitinė Europos istorija. 1967–1980 m. vadovavo archeologiniams tyrimams Bosnijoje, Makedonijoje, Graikijoje ir Italijoje; tyrinėjo Starčevo-Köröso kultūros gyvenvietes, Sesklo kultūros Achilejono gyvenvietę.
Veikaluose „Deivės civilizacija“ (The Civilization of the Goddess, 1991) ir „Senoji Europa“ (išleista 1996 m., pakartotinai – 2022 m.) nagrinėjo senosios Europos (7000–2500 m. pr. Kr.) visuomenės struktūrą, raidą, religiją ir raštą; aprašė žemdirbių visuomenę, kurioje matrilinijinę bendruomenę (matriarchatą) ilgainiui pakeitė patrilinijinė (patriarchatas). Religiją laikė moters – deivės – religija, iškėlė hipotezę apie senosios Europos ir Eurazijos stepių kultūrų susiliejimą.
Dar parašė knygas: „Laidosena Lietuvoje priešistoriniais laikais“ (Die Bestattung in Litauen in der vorgeschichtlichen Zeit, 1946), „Rytų Europos priešistorė“ (Prehistory of Eastern Europe, 1956), „Bronzos amžiaus kultūros Vidurio ir Rytų Europoje“ (Bronze Age Cultures of Central and Eastern Europe, 1965), „Slavai“ (The Slavs, 1971), „Senosios Europos deivės ir dievai nuo 7000 iki 3500 prieš Kristų“ (The Goddesses and Gods of Old Europe 7000–3500 B.C., 1974), „Baltai priešistoriniais laikais“ (1985), „Deivės kalba“ (The Language of the Goddess, 1989), „Senoji simbolika lietuvių liaudies mene“ (1994), „Baltų mitologija: senovės lietuvių deivės ir dievai“ (išleista 2002 m.) ir kitas. Iš viso parašė 23 knygas. M. B. Gimbutienės knygos išleistos anglų, italų, japonų, lietuvių, portugalų, rumunų, vengrų ir vokiečių kalbomis.
2025 m. lapkričio 11 d. Lietuvos ambasada Austrijoje Insbruke, atidengė atminimo lentą žymiai lietuvių kilmės archeologei ir antropologei Marijai Alseikaitei-Gimbutienei, kuri Antrojo pasaulinio karo metais laikinai su šeima gyveno šiame mieste.
Atminimo lentą, skirtą M. Gimbutienei, galima aplankyti adresu Haydnplatz 1, Insbrukas.
LR ambasados Austrijoje informacija
VLE https://www.vle.lt/straipsnis/marija-birute-gimbutiene/
Laimos palytėta: straipsniai, recenzijos, pokalbiai, polemika, laiškai, vertinimai, prisiminimai / sud. A. Ikamaitė Vilnius 2002
R. Navickaitė Marija Gimbutienė: archeologija, Didžiosios Deivės hipotezė, feminizmas Vilnius 2024
