Andrius Tovianskis (lenk. Andrzej Towiański ) skelbėsi gimęs 1799 m. sausio 1 d., tačiau metrikuose užfiksuota 1788 m. gruodžio 24 d., o parapijos knygose 1788 m. gruodžio 21 d. A. Tovianskis gimė giminės palivarke Antašventėje, netoli Vilniaus. Jis gyveno Napoleono karų laikotarpiu. 1809 m. jis įstojo į Vilniaus gimnaziją, kurioje susidraugavo su vaistininko, Vilniaus medicinos draugijos nario, masono Jurgio Guto (1769-1836) sūnumi Ferdinandu (1798-1871), vėliau tapusiu uoliu A. Tovianskio pasekėju bei svainiu. Būtent Vilniuje A. Tovianskis subrandino Napoleono kulto idėją ir pasuko į misticizmą. 1815–1818 metais Vilniaus universitete studijavo teisę. 1840 m. gyveno Prancūzijoje, Šveicarijoje. 1843 m. jis įsteigė Paryžiuje religinę mistinę sektą ir iki 1848 metų jai vadovavo, o save laikė pranašu. Gyvendamas užsienyje A. Tovianskis buvo labai populiarus tarp buvusios Abiejų Tautų Respublikos išeivių. Stipri charizma bei nestabilios to meto politinės aplinkybės lėmė jo religinės sektos „Dievo reikalas“ suklestėjimą. Pagrindiniu šio kulto šventuoju pasirinktas Napoleonas Bonapartas (1769-1821). Jo dvasiai A. Tovianskis netgi melsdavosi. Susipažinęs su žymiu rašytoju A. Mickevičiumi, A. Tovianskis įtraukė jį į savo grupę, tačiau 1846 m. A. Mickevičius iš jos pasitraukė.
A. Tovianskio, jo žmonos, jos sesers ir sesers vyro Ferdinando Gutt kapai yra Sihlfeld kapinėse Ciuriche.
https://moletai.rvb.lt/2016/09/28/tovianskis-andzejus-filosofas-mistikas
Vyšniauskas Marius, Nemunas Nr. 41, 2013 m., https://www.nemunas.press/wp-content/uploads/pdf_archyvas/nemunas_2013_11_28.pdf
