Adolfas Venskus (1924-2007) gimė Klaipėdoje, Kauno ir Paryžiaus universitetuose baigė chemijos mokslus. 1944 metais emigravo į Prancūziją, kur dirbo inžinieriumi Prancūzijos metalurgijos pramonėje.
A.Venskus buvo aktyvus įvairių tarptautinių organizacijų – Europos judėjimo, Krikščionių demokratų internacionalo – narys, priklausė Prancūzijos lietuvių bendruomenei. 1983-1988 metais A.Venskus vadovavo Strasbūre veikusiam Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto Europos padaliniui, taip pat vadovavo Pasaulio pabaltijiečių santalkos atstovybei. Svarus ambasadoriaus indėlis rengiant 1983 metų sausio 13 dienos Europos Parlamento rezoliuciją dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – šia rezoliucija pasmerkta Baltijos valstybių okupacija ir neteisėtas prijungimas prie Sovietų Sąjungos.
Įgytą patirtį ir ryšius su žymiais pasaulio politikais ambasadorius panaudojo kovoje už Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Dar 1990 metais, kai Lietuva negalėjo turėti oficialių diplomatinių atstovybių, A.Venskus padėjo įsteigti Baltijos šalių informacijos biurą Briuselyje.
1991 metais A.Venskus buvo paskirtas Lietuvos įgaliotuoju atstovu ryšiams su Europos Parlamentu ir Taryba, o kiek vėliau – nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi prie Europos Sąjungos ir NATO. Šias pareigas ėjo iki 1995 metų. Iki pat mirties ambasadorius A.Venskus dirbo Lietuvos ambasados Prancūzijoje garbės patarėju Europos klausimais.
A.Venskus yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, taip pat Prancūzijos darbo ministro Auksiniu garbės medaliu. Ambasadoriui yra suteiktas Belgijos Karaliaus Didžiojo karininko laipsnio medalis.
A.Venskus palaidotas Paryžiaus priemiesčio Saint Maur kapinėse, šalia žmonos palaikų.
URM informacija, https://www.urm.lt/naujienos/141/mire-pirmasis-lietuvos-ambasadorius-prie-europos-sajungos-ir-nato-adolfas-venskus:5769
