Adomas Mickevičius (1798–1855), gimęs Zaosėje netoli Naugarduko (dab. Baltarusijoje, tuomet – buvusios LDK žemėse, Rusijos imperijos Lietuvos gubernijoje) ir studijavęs Vilniaus universitete, yra viena svarbiausių XIX a. asmenybių, kurios kultūrinį paveldą bendru laiko Lietuva, Lenkija ir Baltarusija. Nors kūrė lenkų kalba, jo poema „Ponas Tadas”, prasidedanti kreipiniu „Lietuva, Tėvyne mano!” („Litwo, Ojczyzno moja!”), tapo lietuviškos tapatybės ir patriotizmo simboliu.
Roma buvo viena iš svarbių jo gyvenimo stočių. Pirmą kartą Italijoje jis lankėsi 1829–1831 m. kartu su poetu Antanu Odyncu (Antoni Odyniec); pakeliui į Romą, 1829 m. spalio–lapkričio mėn., viešėdamas Florencijoje jis susipažino su kunigaikščiu Mykolu Kleopu Oginskiu. Antrą kartą, 1848 m., Mickevičius atvyko į Romą jau politiniais tikslais ir subūrė lenkų legioną kovai su Austrija. Amžinajame mieste išliko su poetu susiję ženklai: atminimo lenta Via del Pozzetto 113 ir biustas Kapitolijaus Protomotekos salėje.
Villa Borghese parko prieigose, prie Pincio kalvos netoli Piazza del Popolo, esanti alėja 1948 m. birželio 26 d. Romos savivaldybės sprendimu pavadinta A. Mickevičiaus vardu. Tačiau oficialiame gatvės užraše jis įvardytas tik kaip „lenkų poetas ir patriotas” (it. „VIALE ADAM MICKIEVICZ poeta e patriota polacco”), be jokios nuorodos į jo gimtąjį kraštą ar sąsajas su Lietuva. Tai vienas iš atvejų, kai Italijoje esantis su Lietuva susijęs paveldas oficialiai priskiriamas vien lenkiškai tapatybei.
Parengta pagal:
LR ambasados Italijoje informacija
Sulle orme di Adam Mickiewicz a Roma…”, itlietuviai.it, 2021 — https://www.itlietuviai.it/sulle-orme-di-adam-mickiewicz-a-roma-che-il-poeta-defini-vilnius-ingrandita/
„Florencja”, Nowa Panorama Literatury Polskiej — https://nplp.pl/artykul/florencja/
„Stranieri in difesa della Repubblica Romana del 1849″ — https://www.poloniaeuropae.it/stranieri-in-difesa-della-repubblica-romana-del-1849/
