Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Toronto lietuviai neturėjo savo šventovės ir į pamaldas rinkdavosi aplinkinėse bažnyčiose – Šv. Agnietės ar Šv. Pranciškaus. 1928 m. Toronto lietuvių bendruomenė įsigijo bokšto neturintį pastatą iš presbiterininkų, taip įkurdama pirmąją lietuvių parapiją ir pirmąją svarbią lietuvių instituciją Toronte. Šventovė buvo pavadinta Šv. Jono Krikštytojo vardu, o pirmuoju klebonu paskirtas kun. J. Gerveckas. Pastebėtina, kad kelerius metus iki parapijos įkūrimo Toronte jau veikė kelios Šv. Jono vardu pasivadinusios lietuvių organizacijos.
Nepaisant 1929 m. finansų krizės keliamų sunkumų, bendruomenei pavyko išlaikyti šventovę. Iki ketvirtojo dešimtmečio vidurio parapijiečiai netgi išplėtė patalpas – įrengė bendruomenės salę, kurioje veikė lietuviška mokykla, suaugusiųjų choras „Aušra”, o Šv. Jono savišalpinė draugija įkūrė nedidelę lietuvišką biblioteką. Parapija buvo ne tik religinis, bet ir svarbus socialinis „senųjų” Toronto lietuvių centras.
Po Antrojo pasaulinio karo į Kanadą atvykus naujai lietuvių išeivių kartai, nedidelė Šv. Jono parapija tapo per maža. 1951 m. pradėtos naujos lietuvių parapijos statybos. 1975 m. parapijai persikėlus į Misisagą, buvęs pastatas atiteko kitoms katalikiškoms bendruomenėms – šiuo metu jame įsikūrę ispanai katalikai. Ant pastato stogo iki šiol išlikę du lietuviški simboliai – tradicinis lietuviškas stogelis ir ant jo sumontuotas saulutės kryžius.
LR ambasados Kanadoje informacija
