De Watteville’io samdinių pulkas tapo tiltu, per kurį buvę Napoleono kariai atsidūrė Kanados žemėje. Iš į Didžiosios Britanijos nelaisvę patekusių Napoleono armijos karių – lietuvių ir lenkų – Velingtono hercogo įsakymu buvo suformuotas 1500 vyrų pulkas. 1813 m. pulkas, išsiųstas į Kanadą, 1814 m. paėmė amerikiečių tvirtovę Fort Erie netoli Niagaros.
Archyviniai dokumentai liudija, kad 1812 m. kare Kanados pusėje apie 150 lietuvių kartu su britų armija kovojo prieš amerikiečių kariuomenę. Šie lietuviškos kilmės kariai priklausė Napoleono armijai, tikėdamiesi, kad Europos užkariautojas padės atgauti padalintai Lietuvai nepriklausomybę nuo carinės Rusijos. Napoleonui pralaimėjus, Lietuvos kariūnai prisijungė prie britų armijos. Kariai nebuvo savanoriai – jiems buvo pasiūlyta rinktis tarp kalėjimo Anglijoje ir tarnybos De Watteville’io pulke Kanadoje.
Tačiau, remiantis Kanados lietuvių muziejaus-archyvo atliktu išsamiu tyrimu, paremtu Kanados ir Jungtinės Karalystės archyvų medžiaga, ilgą laiką gyvavusi versija, esą dauguma pulko lietuvių karių liko ir įsikūrė pietų Kanadoje, yra klaidinga. Ją pirmasis 1967 m. išplatino JAV lietuvių istorikas dr. Jurgėla. Iš tiesų tik vienas karys – Andrius Korga – pasinaudojo Kanados siūlymu pasilikti, tačiau po trejų metų ūkininkavimo ir jis paliko šalį bei grįžo į Europą. Visi kiti gyvi likę De Watteville’io pulko kariai taip pat sugrįžo į Europą.
Taigi, nors De Watteville’io pulko lietuviai dalyvavo 1812–1815 m. karo įvykiuose Kanadoje ir yra laikomi pirmaisiais žinomais lietuviais šioje šalyje, nuolatinės lietuvių bendrijos jie neįkūrė – jų pėdsakai Kanadoje išblėso kartu su paskutiniais pulko nariais, grįžusiais į Europą.
Parengta pagal:
Kanados lietuvių muziejus-archyvas, „Mūsų istorija,” paskutinį kartą keista 2025 m. gruodžio 12 d., https://www.lithuanianheritage.ca/our-history/?lang=lt.
„Kanados lietuviai,” Vikipedija, paskutinį kartą keista 2020 m. sausio 20 d., https://lt.wikipedia.org/wiki/Kanados_lietuviai.
Video ištraukos © LRT, Stop juosta, 2024
