Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Leipcige praleido intensyvų ir kūrybiškai brandų laikotarpį 1901–1902 metais, siekdamas pagilinti savo muzikinį išsilavinimą viename svarbiausių Europos kultūros centrų. Studijuodamas garsiojoje Leipcigo konservatorijoje (tuometinė Königliches Konservatorium der Musik zu Leipzig, dabar Hochschule für Musik und Theater „Felix Mendelssohn Bartholdy“), jis pateko į griežtą akademinę aplinką, kur jo mokytojai buvo tokie autoritetai kaip Carlas Reinecke (kompozicija) ir Salomonas Jadassohnas (teorija). Šis etapas Čiurlioniui buvo ne tik profesinio tobulėjimo, bet ir vidinių ieškojimų metas: jis daug laiko leido Gewandhaus koncertų salėje, studijavo Richardo Wagnerio ir Richardo Strausso partitūras, o laisvalaikį skyrė savarankiškoms tapybos studijoms bei filosofinei literatūrai. Būtent Leipcige pradėjo ryškėti jo vizionieriškas požiūris į menų sintezę, nors tuo metu jis dar koncentravosi į klasikinę formą, parašydamas tokius kūrinius kaip simfoninė poema „In values“ (Miške) ar uvertiūra „Kęstutis“. Gyvenimas svetimame mieste, lydimas nuolatinio lėšų stygiaus ir intensyvaus darbo, užgrūdino kūrėją ir paruošė jį vėlesniam, genialiajam kūrybos proveržiui.
LANDSBERGIS, Vytautas. M. K. Čiurlionis: laikas ir turinys. Vilnius: Lituanus, 1992. ISBN 5417004652.
ČIURLIONYTĖ, Jadvyga. Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį. Vilnius: Vaga, 1970.
DAUNYS, Stasys, sud. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: gyvenimo ir kūrybos metraštis. Vilnius: Vaga, 1994. ISBN 5415003667.
M. K. Čiurlionis Leipcige. Sud. M. K. Čiurlionio draugija. Vilnius: Lietuva–Vokietija, 1995.
