Lietuvos pasiuntinybė Vokietijoje buvo įsteigta 1918 m. lapkričio mėn. Berlyne, tapdama pirmuoju ir vienu svarbiausių Lietuvos Respublikos diplomatinių postų, tiksli jos įsteigimo diena nėra nustatyta. Pirmuoju Lietuvos Respublikos atstovu Vokietijoje, kuriam buvo suteiktas įgaliotojo ministro ir pasiuntinio rangas, paskirtas Jurgis Šaulys. Per savo veiklos laikotarpį pasiuntinybės struktūra kito. Pavyzdžiui, 1919 m. ją sudarė Politikos, Konsulinis (dokumentuose – Konsuliaris), Pasų, Prekybos ir Administracijos skyriai. Nuo 1920 m. rugsėjo mėn. prie jos prisijungė Berlyno Eltos skyrius, pavaldus tiek pasiuntinybei, tiek Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai. 1921 m. struktūrą sudarė Bendras (dokumentuose – Konsularis), Pasų, Juridinis, Prekybos ir Berlyno Eltos skyriai, tačiau jau 1922 m. birželio 1 d. Prekybos ir Berlyno Eltos skyriai buvo likviduoti. 1939 m. rugsėjo mėn. etatuose buvo įrašyti įgaliotojo ministro, patarėjo, prekybos patarėjo, atašė ir raštvedžių etatai. Pasiuntinybė, kuri iki 1940 m. birželio 15 d. buvo pavaldi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, atstovavo Lietuvai Vokietijoje ir vadovavo Lietuvos konsulatams Berlyne, Drezdene, Leipcige, Miunchene, Kelne, Štetine, Breslau, Karaliaučiuje, Tilžėje, Hamburge, Liubeke. Be to, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Berlyne įvairiu laiku buvo skiriamas atstovauti Lietuvai Šveicarijoje, Vengrijoje, Austrijoje bei vadovauti ten veikiančių Lietuvos diplomatinių atstovybių veiklai. Pagrindinės pasiuntinybės funkcijos apėmė rūpinimąsi Lietuvos nepriklausomybės pripažinimu, dalyvavimą derybose su Vokietija dėl politinių ir ekonominių sutarčių sudarymo, ryšių palaikymą su Vokietijos užsienio reikalų ministerija, kitų valstybių atstovybėmis Berlyne, žurnalistais, įstaigomis ir organizacijomis. Ji taip pat rūpinosi Klaipėdos krašto klausimo reguliavimu, paskolomis, karo skolų grąžinimu, eksportu–importu bei platino informaciją apie Lietuvą. Taip pat buvo ginami Lietuvos piliečių interesai Vokietijoje: išduodami Lietuvos Respublikos užsienio pasai, vizos, legalizuojami dokumentai, tvarkomi palikimų ir pilietybės reikalai, rūpinamasi lietuviais studentais užsienyje ir bendradarbiaujama su lietuvių organizacijomis.
Lietuvos pasiuntinybėms Berlyne, Paryžiuje ir Vašingtone pastatai buvo nupirkti 1924–1925 m. Į pastatą Berlyne, buvusį Kurfürstenstraße 134, Kielgano rajone, persikelta 1925 m. spalio 12 d. XIX amžiaus viduryje Kielganų šeima savo turtą į vakarus nuo miesto padalino į sklypus, o per vietovę einantis takas buvo pavadintas Kurfürstenstraße. Architektas Augustas Orthas, išgarsėjęs geležinkelių stočių ir bažnyčių pastatų projektais, fabrikantui Juliui Rütgersui pastatė rūmus, kurie miesto plane buvo pažymėti 134 ir 135 numeriais. Pastatas Nr. 134 pastatytas 1883 m., ir Lietuvos pasiuntinybė šiuose rūmuose veikė iki 1940 m. rugpjūčio 14 d. Po Lietuvos okupacijos, 1940 m. rugpjūčio 8 d., Lietuvos užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius telegrama nurodė Lietuvos pasiuntinybėms nutraukti visų diplomatinių atstovybių veiklą, jas likviduoti, o turtą ir archyvus perduoti toje šalyje esančiai TSRS pasiuntinybei ar konsulatui, o visam personalui grįžti į Lietuvą. Nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Berlyne Kazys Škirpa atsisakė likviduoti pasiuntinybę, tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministerijai pareikalavus perduoti Lietuvos pasiuntinybės turtą TSRS ambasadai, K. Škirpa 1940 m. rugpjūčio 14 d. pasiuntinybės raktus perdavė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovams, ir Lietuvos pasiuntinybė Vokietijoje nutraukė veiklą.
Deja, 1945 m. pavasarį pastatai buvo subombarduoti. Pokariu pastatai Nr. 134 ir Nr. 135 visai nugriauti. 2019 m. Lietuvos Respublika buvusios pasiuntinybės sklypą pardavė aukcione. Šiuo metu čia statomas naujas pastatas.
LR ambasados Vokietijoje informacija
Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA). Lietuvos pasiuntinybės Vokietijoje veiklos bylų apyrašas, Fondo Nr. 671, apyrašo įrašas Nr. 1: 1918 m. lapkričio 16 d. – 1940 m. gruodžio 31 d. [Internete] Prieiga per Lietuvos archyvų informacinę sistemą: https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/283453 [žiūrėta 2025 m. gruodžio 15 d.].
