Anapilio sodybos įkūrimo ištakos siekia 1920 metus, kai lietuvių katalikų imigrantų būrys Toronte įsteigė Šv. Jono Krikštytojo draugiją ir vėliau nusprendė steigti savo parapiją. 1928 metais buvo nupirkta presbiterionų šventovė ir, pagal draugijos vardą, pašventinta Šv. Jono Krikštytojo vardu. Tokiu būdu maždaug 500 asmenų turinti lietuvių bendruomenė įsigijo nuolatinę vietą savo veiklai. Po Antrojo pasaulinio karo, Kanadą pasiekus nuo sovietinės Lietuvos okupacijos pabėgusiųjų antplūdžiui, tūkstančiai lietuvių suvažiavo į Torontą. Turimi parapijos pastatai tapo per ankšti, nepaisant to, kad Toronte jau buvo įsteigtos antroji katalikų parapija ir lietuvių evangelikų parapija. Jaunas ir energingas klebonas kun. Petras Ažubalis, tik neseniai pats atvykęs į Kanadą, ėmėsi atnaujinti ir padidinti esamus parapijos pastatus. Šalia klebonijos, kurios rūsyje su linotipais dirbo „Tėviškės žiburių“ laikraščio redakcijos, administracijos ir spaustuvininkai, jis pastatė naują pastatą šiam laikraščiui. Taip pat jis įsteigė lietuvių centrą vasarotojams prie Vėzaga Bičo (Wasaga Beach) miestelio, kur daugelis lietuvių įsigijo žemės ir pasistatė vasarnamius. Laikui bėgant, turimi pastatai Toronte vėl tapo per ankšti, o vietos automobiliams statyti prie šventovės nebebuvo. Dauguma lietuvių kėlėsi į Toronto vakarus ir į pamaldas atvažiuodavo iš toliau. Port Kredit (Port Credit) miestelyje (dabar Misisogos (Mississauga) miesto dalis) 1959 metais kun. Ažubalis nupirko dalį obelyno ir 1960 metais įsteigė Šv. Jono lietuvių kapines su būsima koplyčia. 1970 metais buvo įsigyta daugiau žemės šalia įsteigtųjų kapinių ir kilo mintis ten steigti lietuvišką centrą. Naujoje vietoje pirmieji pastatai, pagal architekto Vaclovo Liačo projektą, buvo pastatyti 1972 metais, o vietovė pavadinta „Anapiliu“, nes ji jungia gyvųjų ir anapus iškeliavusių lietuvių būstą. 1974 metais iš Šv. Jono Krikštytojo šventovės pastatų čia persikėlė visa parapija su laikraščio įstaigomis. Šiuo metu kompleksas „Anapilis“ yra vienas pagrindinių lietuvybės centrų Toronte. Lietuvos Kankinių Bažnyčia yra dekoruota gausybe tautodailės motyvais paremtų metalurgijos dirbinių, o šventovės langus puošiantys vitražai įamžina garsių Lietuvos katalikų bažnyčios atstovų, kankinių atminimą ir kryždirbystę. Komplekso patalpose taip pat yra įsikūręs aktyvumu pasižymintis Kanados lietuvių muziejus-archyvas. Per savo gyvavimo metus muziejus surengė daugelį Kanados lietuvių istoriją ir paveldą įamžinančių parodų, išsaugojo gausybę objektų bei informacijos. Didžioji renginių salė išlieka naudojama bendruomenės susibūrimams po šv. Mišių, didžiųjų švenčių metu rengiami didesni pobūviai, o tame pačiame pastate veikia ir lietuvių kredito unija „RCU.“
LR ambasados Kanadoje informacija
