Leizeris Kaganas gimė 1910 m. Sedoje. 1928–1929 m. mokėsi Kauno meno mokykloje ir pasižymėjo kaip geras piešėjas. Jis turėjo išlavintą humoro jausmą, fantaziją, aštrų žvilgsnį, puikiai gaudėsi politikos, ekonomikos ir kasdienio gyvenimo peripetijose, tad ėmė kurti karikatūras ir šaržus. Užsakymų L. Kaganui netrūko. Lietuvos laikraščių lietuvių, rusų ir jidiš kalbomis redaktoriai vertino jo piešinius, kurie didino laikraščio perkamumą. Dažnai autoriaus šaržus ir karikatūras spausdino Lietuvos aidas, Diena, Sekmadienis, 7 meno dienos, Bangos, Akademikas, Židinys. Būdamas vos 22 metų amžiaus dailininkas jau pelnė žiūrovų simpatijas ir tapo vienu žymiausių karikatūrų ir šaržų piešėju Lietuvoje.
1932–1933 m. L. Kaganas surengė parodų turą po Lietuvos miestus, kurio metu paeiliui aplankė Klaipėdą, Palangą, Šiaulius, Panevėžį, Kauną, Ukmergę, Telšius, Plungę, Mažeikius, Biržus. Kiekviename mieste dailininkas keliaujančią parodą praturtindavo naujai pieštais vietinių valdininkų ir visuomenės veikėjų šaržais bei paskutinių įvykių karikatūromis, tuo pritraukdamas vietinės publikos ypatingą susidomėjimą. L. Kaganas vienas pirmųjų surengė šaržų ir karikatūrų parodą Lietuvoje, o keliaujančios parodos, papildant jas vietiniu kontekstu, buvo naujiena ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Nauja Lietuvoje buvo ir parodos labdaros aspektas – dalį parodos pelno, gauto per Palangos vidurinėje mokykloje eksponuotą parodą, dailininkas paaukojo šios mokyklos vargingai gyvenantiems mokiniams.
Nors L. Kagano darbų originalų išliko nedaug arba jie glūdi privačiose kolekcijose, tarpukario spaudoje galime pamatyti apie 300 jo šaržų ir kelias dešimtis karikatūrų. To meto spauda jį vadino „novatoriumi šaržo mene“ ir teigė, kad jo „karikatūra mums rodo, kad net visiškai primityvus karikatūros menas gali būti be galo turtingas“ (Литовский курьер, 1932, Nr. 222, p. 3). Pavieniuose ir grupiniuose šaržuose dailininkas įamžino Lietuvos, Latvijos, Estijos, Danijos ir Skandinavijos šalių politikos, visuomenės ir kultūros veikėjus. Jo kolekcijoje pavaizduoti ministrai ir užsienio diplomatai, universitetų profesoriai, karininkai, teisininkai, įstaigų valdininkai, redaktoriai ir žurnalistai, rašytojai ir aktoriai, muzikantai ir dirigentai. L. Kaganas piešė įvairių šalių pavienių sportininkų ir visų komandų šaržus – futbolininkų, dviratininkų, šachmatininkų.
1938 m. L. Kaganas persikraustė į Švediją, įsikūrė Stokholme. Dailininko piešti žurnalisto Svedo Gedino, aktoriaus Roberto Tayloro ir tarptautinio teniso turnyro dalyvių šaržai buvo patalpinti laikraščio Svenska Dagbladet (Švedų dienraštis) puslapiuose, paminint, kad autorius yra iš Lietuvos. Nors Svenska Dagbladet spausdinimo kokybė buvo aukšta, laikraštis spausdino daug nuotraukų ir spalvotas iliustracijas, tačiau humoristinio piešinio kokybė buvo vidutinė. Laikraštis beveik nespausdino šaržų, tad L. Kagano darbai buvo pastebėti ir įvertinti skaitytojų bei Svenska Dagbladet vyriausiojo redaktoriaus Ewaldo Stombergo.
Švedijos karališkosios operos (Kungliga Operan, Gustav Adolfs torg 2, Stokholmas) direktorius Johnas Forsellis (1868–1941) pakvietė L. Kaganą sukurti teatro darbuotojų šaržų ciklą ir 1938 m. vasarį 50 spalvotų šaržų buvo eksponuoti Švedijos karališkosios operos teatro hole. Piešiniuose dailininkas įamžino ilgametį teatro direktorių (vadovavo 1923–1939 m.) ir baritoną J. Forsellį, žymiausią to meto Švedijos altą (kontraaltą) bei Stokholmo konservatorijos dėstytoją Julią Claussen (1879–1941), Metropoliteno operos solistę mezzo sopraną Gertrudą Palson‑Wettergren (1897–1991), tenorą Setą Svanholmą (1904–1964). Šaržų ciklą papildė šokėjai, choreografai ir trupės vadovai, scenografai ir kostiumų dailininkai.
1939 m. L. Kaganas išleido reprezentacinį šaržų albumą 100 Skandinaver: tegnet af L. Kaganas (100 skandinavų: L. Kagano atvaizdai). Albumas buvo išspausdintas Stokholme, Osle ir Kopenhagoje. Švedijoje jį išleido viena garsiausių, dar 1884 m. Stokholme įkurta leidykla Wahlström & Widstrand. Albumas, kuriame L. Kaganas įamžino Skandinavijos šalių politikos, visuomenės ir kultūros veikėjus, tapo reprezentacine Švedijos vyriausybės dovana svarbiems kitų šalių asmenims. Trisdešimt keturi asmenys albume atstovauja Švediją, tarp jų – ilgametis Švedijos ministras pirmininkas Peras Albinas Hanssonas (1932–1946), Finansų ministras, socialdemokratų ideologas, drauge su P. A. Hanssonu suformavęs Švedijos valstybės gerovės pagrindus Ernstas Wigforssas (1881–1977), Švedijos premjeras ir užsienio reikalų ministras, pasižymėjęs plačia kultūrine ir socialine veikla Rickardas Sandleris (1884–1964), Stokholmo gubernatorius, vienas įtakingiausių Švedijos valdininkų tarpukariu Torstenas Nothinas (1884–1967), 1977 metų Nobelio premijos laureatas ekonomistas Bertilas Ohlinas (1899–1979), taip pat Švedijos neoklasikinės architektūros kūrėjai Ragnaras Östbergas (1866–1945) ir Ivaras Tengbomas (1878–1968), sukūrę Stockholmo koncertų rūmus (Konserthuset), kuriuose yra teikiamos Nobelio premijos.
Dauguma šaržuojamų asmenų dailininkas vaizdavo profiliu, paryškindamas kaktos, nosies ir smakro siluetą. Ryškiu akcentu šarže tapdavo šukuosena, barzda, akiniai ar aprangos detalė. Vientisa aiškia banguota linija autorius tiksliai perdavė vaizduojamų asmenų išorinius bruožus, atskleidė charakterį.
Aktyvią L. Kagano karjerą ir planuojamas dailės parodas nutraukė Antrasis pasaulinis karas. Apie dailininko sukurtą šeimą išliko mažai žynių. Jis vedė rygietę Doris Pevsner su kuria vėliau išsiskyrė. Ji tapo Holokausto auka Rygoje. Naciams okupavus Daniją, 95% šalies žydų pabėgo į Švediją padedant Danijos žvejams ir visiems gyventojams. Likę 5% buvo išsiųsti į Terezino koncentracijos stovyklą Čekijoje. Terezino koncentracijos stovyklos kalinių sąrašuose L. Kagano pavardės nėra. Dailininko pėdsakai dingsta.
Vilma Gradinskaitė
