Juozas Lingys buvo vienas iš nedaugelio Lietuvos mokslininkų, kuriam likimas lėmė tapti svarbiu tarpininku tarp lietuvių ir švedų mokslo bendruomenių. 1930 m. baigęs Vytauto Didžiojo universitetą, jis gavo valstybės stipendiją studijoms Švedijoje, Upsalos universitete, kur pas žymiausius to meto specialistus gilinosi į lyginamąją kalbotyrą ir etnologiją. Antrasis pasaulinis karas jį užklupo Švedijoje, tad J. Lingys liko ten gyventi kaip emigrantas, tačiau ryšio su Lietuva nenutraukė. Dirbdamas Upsalos universiteto Dialektologijos ir tautosakos archyve bei Šiaurės muziejuje (Nordiska museet), jis ne tik sistemino švedų archyvinę medžiagą, bet ir aktyviai populiarino lietuvių kultūrą: skaitė paskaitas apie baltų kalbas, rengė publikacijas apie lietuvių papročius bei liaudies meną. Jo mokslinė veikla Švedijoje pasižymėjo preciziškumu – jis tyrinėjo žemdirbystės įrankius, kaimo architektūrą ir dvasinę tautosaką, siekdamas rasti bendrų baltiškų ir skandinaviškų kultūros sąlyčio taškų. J. Lingio pastangomis Švedijos mokslinėje spaudoje pasirodė daugybė vertingų straipsnių apie Lietuvą, o jo asmeninis archyvas, sukauptas per dešimtmečius darbo Stokholme ir Upsaloje, tapo neįkainojamu šaltiniu vėlesniems abiejų šalių tyrinėtojams.
Nuo Linkuvos iki Stokholmo. Žemaičio laikraštis [internete], 2013 m. spalio 25 d. Prieiga per internetą: https://www.zemaiciolaikrastis.lt/nuo-linkuvos-iki-stokholmo/
