Pirmoji Lietuvos diplomatinė atstovybė įsikūrė Stokholme, Styrmansgatan 15 name 1919 m. sausį. Kartu tai buvo ir diplomatinio atstovo rezidencija. Atstovybei įsikurti nebuvo lengva, nes jos finansavimas buvo gana menkas. Atstovauti paskirtas Jonas Aukštuolis. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir įsitvirtinimo laikotarpiu stengtasi užmegzti įvairiausius ryšius su užsienio valstybėmis. Tarp valstybių, kurios pasirinktos glaudesniam bendradarbiavimui, buvo ir Švedija. 1921 m. atstovybė uždaryta dėl „nelengvos finansinės būklės“. Visas Lietuvos atstovavimas Skandinavijoje sukoncentruotas Kopenhagoje.
Po Lietuvos pripažinimo de jure santykiai su Švedija atgijo. Steigiamasis Seimas nusprendė įsteigti Lietuvos karjeros konsulatą Stokholme. Taigi po atstovybės uždarymo Stokholme netrukus pradėjo veikti konsulatas. Konsulu „įpėdinystės keliu“ tapo iki tol Lietuvos garbės konsulu buvęs Frithiofas Ahlsellis. Tai buvo pirmasis Lietuvos konsulatas Švedijoje ir pirmas garbės konsulas. Pirmojo garbės konsulo ir konsulato Švedijoje atsiradimo aplinkybes nuodugniai ištyrusi S. Grigaravičiūtė tvirtina, kad buvo precedento neturintis atvejis Lietuvos konsulatų istorijoje, kai karjeros konsulatui, kuriam buvo skirtos lėšos iš biudžeto, vadovavo garbės konsulas. Dėl neaiškių ir įtemptų konsulato Stokholme bei atstovybės Kopenhagoje santykių 1922 m. F. Ahlsellis parašė atsistatydinimo raštą. Tų pačių metų pabaigoje J. Savickis (Lietuvos atstovas Kopenhagoje) Lietuvos URM parašė, kad „konsulato funkcijos buvo labai sunkiai suderinamos su atstovybės Kopenhagoje nusistatymu ir instrukcijomis, tat atstovybės buvo nutarta konsulatą likviduoti“.
Visgi, atstovavimo Skandinavijoje klausimas iškilo Seime, svarstant URM etatus. Priekaištauta, kad nėra konsulatų Skandinavijos valstybėse. 1923 m. gruodžio mėn. Lietuvos atstovybė beveik po 3 metų pertraukos vėl tapo atidaryta Svrokholme, Strandvagen 64. Patalpos buvo nuomojamos. Šioje gatvėje tuo metu buvo įsikūrę daugelis diplomatinių atstovybių. Laikinuoju reikalų patikėtiniu paskirtas Ignas Šeinius. Pasak I. Šeiniaus, „geresnės vietos ir geresnio buto esančiomis sąlygomis ir nebūtų galima rasti. Strandvagen visur žinoma kaip gražiausia Stokholmo gatvė“. Pradėjus veikti atstovybei, diplomatinė veikla Švedijoje I. Šeiniaus, turinčio aiškią Lietuvos diplomatijos Skandinavijoje sampratą, pastangomis vėl atgijo. Atstovybė uždaryta dėl A. Voldemaro ir I. Šeiniaus nesutarimų, prisidengiant lėšų stygiumi. Pasak S. Grigaravičiūtės, tikroji atstovybės uždarymo priežastis buvo į gerąją pusę pasikeitę Švedijos ir Lenkijos santykiai po Švedijos ministro pirmininko H. Brantingo mirties.
1929 m. nuspręsta vėl atidaryti Lietuvos pasiuntinybę Švedijoje. 1930-1940 m. LR pasiuntinybė buvo įsikūrusi Narvavägen 30, o LR pasiuninio rezidencija – Narvavägen 25. 1940 m. Pasiuntynybei vadovavo Jurgis Savickis (1930-1938m.) ir Vytautas Gylys (1938-1940m.). 1940 m. SSRS reikalavimu pasiuntinybė perduota SSRS ambasadai Švedijoje.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir pradėjus atkurti diplomatinius santykius su kitomis valstybėmis, atstovybės funkcijas, kol nebuvo įsteigta ambasada, faktiškai atliko Informacijos biuras Stokholme. Informacijos biuras savo veiklą oficialiai pradėjo 1990 m. kovo 7 d. Vienas iš svarbiausių šios institucijos uždavinių – informacijos apie Lietuvos politinį ir ekonominį vystymąsi skleidimas Švedijoje. Jo darbuotojai padėjo užmegzti ryšius tarp įvairių Švedijos ir Lietuvos institucijų, vystant mokslinius ir kultūrinius mainus.
1992 m. Užsienio reikalų ministras A. Saudargas pasirašė įsakymą dėl ambasados steigimo Švedijoje. Savo veiklą ambasada pradėjo Informacijos biuro patalpose, 5 kambarių bute, Sturegatan 29.
1991 m. Švedijos ministrų kabinetas priėmė sprendimą skirti kiekvienai Baltijos valstybei po 10 milijonų kronų ambasadoms Stokholme atidaryti. Tuomet tai buvo didelė ir labai reikalinga parama. Lietuva už šias lėšas nupirko patalpas Strandvagen 53, aprūpino ambasadą reikiama įranga ir transporto priemonėmis. Iškilmingas atidarymas vyko 1993 m. vasario 16 d. LR Užsienio reikalų ministro Povilo Gylio vizito Švedijoje metu. Nuo 2001 m. šiose patalpose – ambasadoriaus rezidencija, ambasadai išsikėlus į Grevgatan 5.
R. Motuzas Lietuvos diplomatinis atstovavimas Švedijoje (2011)
S. Grigaravičiūtė Lietuvos atstovavimas Švedijoje pagal R. Motuzą (recenzija)
OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2012, nr. 1(13)
