Gotlando saloje galima aplankyti ir iškilaus kovotojo už Lietuvos laisvę, buvusio Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininko bei architekto Jono Pajaujo sodybą, kurioje jis gyveno pasitraukęs iš Lietuvos. J. Pajaujis savo darbais aktyviai prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, minėto Gotlando komunikato pasirašymo. Privati sodyba yra pažymėta atminimo ženklu: „Šiame name 1963-2000 m. gyveno žymus lietuvių išeivijos veikėjas, Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkas, Lietuvos rezistencijos 1940-1990 m. dalyvis Jonas Pajaujis (1920-2000)“.
Jonas Pajaujis gimė 1920 sausio 6 d. Zubriuose (Marijampolės vlsč.) Mirė 2000 m. rugsėjo 4 d. Gotlande (palaidotas Kalvarijoje). Lietuvos antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvis, Švedijos lietuvių visuomenės veikėjas. Architektas. 1939 – 1943 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultete statybą ir architektūrą. Buvo studentų Ateitininkų valdybos narys. 1940–41 dalyvavo pasipriešinime sovietinei okupacijai, 1941 Birželio sukilime, buvo Lietuvių aktyvistų fronto narys. Vokiečių okupacijos metais – antinacinio pasipriešinimo dalyvis, pogrindinio Lietuvių fronto narys. 1944 m. vasarį buvo Vietinės rinktinės štabo 3-iojo skyriaus viršininkas. Gestapo suimtas ir kalintas Stutthofo koncentracijos stovykloje netoli Gdansko. 1945 m. gegužę evakuojant kalinius išlaisvintas britų kariuomenės. Švedijos Raudonojo Kryžiaus perkeltas į Kopenhagą, iš kur atvyko į Švediją.
Dirbo architektu: suprojektavo keliasdešimt administracinių pastatų, bankų, ligoninių Stokholme ir kitur. 1971 – 2000 m. gyveno Gotlande, parengė šios salos istorijos paminklų atnaujinimo projektus.
Švedijoje buvo Lietuvių draugijos, Lietuvių Baltiska Humanistiska Förbundet valdybos, 1947 – 1948 m. – periodinio leidinio Pragiedruliai redakcijos, nuo 1958 m. – Pabaltijiečių komiteto, Pavergtųjų Tautų atstovybės narys, 1951 – 1972 m. – Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkas.
1948 – 1949 m. globojo atvykusius iš Lietuvos partizanų vadovybės įgaliotinius J. Lukšą – Skrajūną, K. Pyplį – Audronį, padėjo jiems užmegzti ryšius su Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu, pats dalyvavo 1948 m liepą vykusiame Baden‑Badeno pasitarime. 1949 –1950 m. buvo pasirengęs kaip desantininkas išvykti į okupuotą Lietuvą.
1989 rugpjūtį Gotlande surengė Lietuvių fronto bičiulių 36 Europos lietuvių studijų savaitę; pirmą kartą čia dalyvavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, Lietuvos laisvės lygos ir Lietuvos komunistų partijos atstovai, kurie su Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovais pasirašė Gotlando komunikatą (J. Pajaujis buvo vienas jo sumanytojų ir redaktorių).
Parašė straipsnius, atsiminimus iš pasipriešinimo veiklos, sukūrė vaizdo pokalbių. J. Pajaujo biblioteka ir dalis archyvo nuo 2004 m. saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
1993 m. apie J. Pajaujį sukurtas filmas Laba diena – God dag (režisierius H. Šablevičius).
2000 m. apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
LR ambasados Švedijoje informacija
