1917 m. spalio 18–20 d. Stokholme įvyko Antroji lietuvių konferencija. Pirmoji Lietuvių konferencija (Vilniaus konferencija) įvyko 1917 m. rugsėjo 18 – 22 dienomis. Sušaukta Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti, Rusijos lietuvių seimo Petrograde, Lietuvių karininkų sąjungos, Tautos pažangos partijos, Demokratinės tautos laisvės Santaros partijos ir Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos, Amerikos lietuvių centrinio komiteto ir Tautininkų demokratų partijos veikėjų iniciatyva. Dalyvavo lietuvių išeivijos atstovai iš didžiųjų valstybių. Tautininkai demokratai į Stokholmo konferenciją delegavo J. Alekną, J. Aukštuolį, M. Yčą, K. Olšauską, J. Purickį, J. Savickį, J. Šaulį, I. Šeinių, S. Šilingą, J. Šliūpą, J. Tumą-Vaižgantą. Konferencijoje aktyviai dalyvavo ir vienintelė moteris – Felicija Bortkevičienė. Lietuvių Stokholmo lietuvių konferencijos metu susirinkusieji išklausė pranešimo apie Lietuvių konferencijos darbą ir priimtus sprendimus Vilniuje, susipažino su Rusijoje ir JAV gyvenančių „lietuvių žygiais dėl Lietuvos laisvės“ ir priėmė rezoliuciją, kuri pakartojo Lietuvių konferencijos priimtąją, ją papildė pareiškimu neutralioms ir kariaujančioms Europos valstybėms, kad laikas atkurti Lietuvos valstybę ir pripažinti jos nepriklausomybę, t. p. pripažino Lietuvos Tarybą teisėtai išrinkta Lietuvos atstove, vyriausiąja lietuvių tautos vadove, pasižadėjo ją remti ir jai atstovauti užsienyje.
Ypač svarbus Antrosios lietuvių konferencijos Stokholme dokumentas yra protokolas, pasirašytas konferencijos pirmininko M. Yčo ir jos sekretorių J. Tumo ir S. Šilingo. Jis istoriografijoje beveik neminimas. Protokolas saugomas Švedijos valstybiniame archyve.
Po konferencijos Švedijos sotinėje liko padirbėti J. Šliūpas, prisidėjo Jonas Žilius, Albinas Rimka, J. Aukštuolis ir I. Šeinius. Jie skelbė straipsnius, rengė paskaitas apie Lietuvą, siuntė paramą Vokietijoje atsidūrusiems lietuviams, tarp jų ir karo belaisviams. Be to, Stokholme iki 1918 m. pradžios liko gyventi J. Tumas-Vaižgantas, F. Bortkevičienė ir J. Alekna. Net vėliau įkurta Lietuvos diplomatinė atstovybė Švedijoje neturėjo tiek daug talkininkų, kiek tą pusmetį. I. Šeinius išleido knygelę apie Lietuvą „Litauisk Kultur“, J. Šliūpas – „Essey on the Past, Present and future of Lithuania“.
Eidintas. Lietuvių konferencijos istorinė reikšmė
https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/202039/a-eidintas-lietuviu-konferencijos-istorine-reiksme
https://www.vle.lt/straipsnis/stokholmo-lietuviu-konferencija-1/
Lietuvos diplomatinis atstovavimas Švedijoje
Remigijus Motuzas
