1917 m. spalio 18–20 d. Stokholme įvyko Antroji lietuvių konferencija. Pirmoji Lietuvių konferencija (Vilniaus konferencija) vyko 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis. Sušauktos Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti, Rusijos lietuvių seimo Petrograde, Lietuvių karininkų sąjungos, Tautos pažangos partijos, Demokratinės tautos laisvės Santaros partijos ir Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos. Konferencija įvyko Amerikos lietuvių centrinio komiteto ir Tautininkų demokratų partijos veikėjų iniciatyva. Dalyvavo lietuvių išeivijos atstovai iš didžiųjų valstybių. Tautininkai demokratai į Stokholmo konferenciją delegavo J. Alekną, J. Aukštuolį, M. Yčą, K. Olšauską, J. Purickį, J. Savickį, J. Šaulį, I. Šeinių, S. Šilingą, J. Šliūpą, J. Tumą-Vaižgantą. Konferencijoje dalyvavo ir vienintelė moteris – Felicija Bortkevičienė. Lietuvių Stokholmo lietuvių konferencijos metu susirinkusieji išklausė pranešimo apie Lietuvių konferencijos darbą ir priimtus sprendimus Vilniuje, susipažino su Rusijoje ir JAV gyvenančių „lietuvių žygiais dėl Lietuvos laisvės“ ir priėmė rezoliuciją, kurioje buvo pakartoti Lietuvių konferencijos priimti teiginiai, kurie papildyti pareiškimu neutralioms ir kariaujančioms Europos valstybėms, kad laikas atkurti Lietuvos valstybę ir pripažinti jos nepriklausomybę, taip pat pripažino Lietuvos Tarybą teisėtai išrinkta Lietuvos atstove, vyriausiąja lietuvių tautos vadove, pasižadėjo ją remti ir jai atstovauti užsienyje.
Ypač svarbus Antrosios lietuvių konferencijos Stokholme dokumentas yra protokolas, pasirašytas konferencijos pirmininko M. Yčo ir jos sekretorių J. Tumo ir S. Šilingo. Jis istoriografijoje beveik neminimas. Protokolas saugomas Švedijos valstybiniame archyve.
Po konferencijos Švedijos sotinėje liko dirbti J. Šliūpas, prisidėjo Jonas Žilius, Albinas Rimka, J. Aukštuolis ir I. Šeinius. Jie rašė straipsnius, rengė paskaitas apie Lietuvą, siuntė paramą Vokietijoje atsidūrusiems lietuviams, taip pat karo belaisviams. Be to, Stokholme iki 1918 m. pradžios liko gyventi J. Tumas-Vaižgantas, F. Bortkevičienė ir J. Alekna. Net vėliau įkurta Lietuvos diplomatinė atstovybė Švedijoje neturėjo tiek daug talkininkų, kiek tą pusmetį. I. Šeinius išleido knygelę apie Lietuvą „Litauisk Kultur“, J. Šliūpas – „Essey on the Past, Present and future of Lithuania“.
Parengta pagal:
Eidintas, A. (2018). A. Eidintas. Lietuvių konferencijos istorinė reikšmė. LRT.lt. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/202039/a-eidintas-lietuviu-konferencijos-istorine-reiksme
Gaigalaitė, A. Stokholmo lietuvių konferencija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/stokholmo-lietuviu-konferencija-1/
Motuzas, R. (2011). Lietuvos diplomatinis atstovavimas Švedijoje.
