Gripsholmo pilis. Išlikęs XVII a. Gripsholmo pilies vaizdas mažai kuo skyrėsi nuo tų laikų, kai XVI a. 7-me dešimtmetyje ketverius metus 1563-1567 m. pilyje kalėjo Suomijos kunigaikštis Jonas III Vaza (1537-1592) ir jo žmona – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo ir Bonos Sforzos dukra, paskutiniojo Jogailaičio – Žygimanto Augusto sesuo – Kotryna Jogailaitė (1526-1583). Švedijoje Kotryna Jogailaitė laikoma drąsia karaliene: laisva valia pasirinkusi nelaisvę, ketverius metus, pilnus nežinios dėl tolesnio likimo, praleido kartu su vyru įkalinta Gripsholmo pilyje.
Karališkajai Švedijos šeimai priklausiusi Gripsholmo pilis stovi netoli Mariefredo miestelio, vaizdingo Melareno (šved. Mälaren) ežero pakrantėje. Pirmąją pilį šioje vietoje dar 1380 m. pastatė Bo Jonssonas Gripas (apie 1330-1386). Iš čia kilo ir jos pavadinimas. XV a. pilis buvo perduota katalikų vienuolių ordinui – kartūzams, kurie įkūrė vienuolyną. Reformacijos Švedijoje metais, 1526 m. Gustavas I Vaza perėmė ordino turtą. Vienuolynas buvo nugriautas, kaip ir senosios tvirtovės liekanos, ir valdovo įsakymu 1537 m. pradėta statyta naują pilį. Po dešimtmečio iškilo nauja pilis, turinti rezidencinę ir gynybinę (su keturiais gynybiniais bokštais su patrankomis) funkcijas. Pilyje dažnai rezidavo Gustavas I Vaza. Vienoje iš pilies menių – vadinamojoje Valstybės salėje – atsirado valdovų, tarp kitų ir Žygimanto Senojo (1467-1548), portretai.
Jono III Vazos ir Kotrynos Jogailaitės nelaisvė Gripsholmo pilyje. Po 1562 m. Vilniuje įvykusių dinastinių 25-ių metų Suomijos kunigaikščio Jono III Vazos ir 36-ių Kotrynos Jogailaitės vedybų, pora išvyko į Suomijos Turku pilį. Čia didelio dėmesio sulaukė įspūdingo ir itin vertingo Kotrynos kraičio eksponavimas. Vien sidabro gaminiai svėrė daugiau kaip 240 kg. Tarp kitų ji atsigabeno stalo įrankių – peilius, šaukštus ir šakutes. Greičiausiai Kotryna Jogailaitė buvo toji valdovė, kuri įdiegė šakutės vartojimą Švedijoje ir Suomijoje.
Ištekėjusi už jauno, išsilavinusio, turtingo Švedijos princo ir Suomijos kunigaikščio Kotryna negalėjo net pagalvoti, kad netrukus teks kartu su vyru leisti dienas įkalintiems. Jonas III Vaza Kotryną vedė prieš brolio Švedijos karaliaus Eriko XIV Vazos (1533-1577) valią. Karalius manė, kad sąjunga su Lenkijos-Lietuvos Abiejų Tautų Respublika Švedijai kėlė pavojų, todėl 1563 m. rugpjūtį liepė apgulti Turku pilį, kurioje rezidavo pora. Jonas III Vaza kapituliavo. Rugpjūčio pabaigoje į Stokholmą vežta pora buvo išlaipinti Vaxholme. Čia Eriko XIV patikėtinis Jöran Persson leido Kotrynai Jogailaitei pasirinkti: dalintis su vyru nelaisve ar likti gyventi jai įprastą gyvenimą. Pasakojama, kad J. Perssonui ji parodė vestuvinį žiedą, kuriame buvo išraižyta priesaika: Nemo nisi mors (Niekas, tik mirtis (mus išskirs)) ir pasirinko dalintis likimą kartu su vyru.
Pora buvo įkalinta Grispholmo pilyje. Pradžioje sąlygos buvo sunkios, vėliau, jiems leista gyventi kituose kambariuose. Pora dienas leido dabar žinomuose kaip kunigaikščio Karolio apartamentuose. Kadangi Kotryna Jogailaitė kalėjo laisva valia, jos įkalinimas buvo lengvesnis, jai skirtos kelios dvariškės, su palyda ji galėjo išeiti į pilies sodą. Erikas XIV Vaza nurodė nelaisvėje buvusią porą aprūpinti jų padėčiai tinkamu maistu ir alumi, nors sargyba ne visada to laikėsi. Kalinamieji dažnai skundėsi dėl maisto ir drabužių. Jų gaudavo iš Stokholmo, kaip ir prašomų knygų, iš čia buvo siunčiamas ir vynas. Gripsholme gimė du jų vaikai: Izabelė (1564-1566 01 18), išgyvenusi pusantrų metų ir palaidota Strengneso katedroje, ir būsimasis Abiejų Tautų Respublikos bei Švedijos valdovas Zigmantas Vaza (1566 06 20-1632).
Įkalintuosius spaudė didžiausia įtampa. Erikas XIV toliau derėjosi su Maskvos valdovu Ivanu IV, kuris prašė išduoti jam Kotryną Jogailaitę, kad galėtų ją vesti. Ir Švedijos karalius rengėsi tai padaryti. Neaišku buvo dėl Jono III Vazos likimo, kiekvieną akimirką jis galėjo tikėtis mirties nuosprendžio. Atrodo, kad tik Anglijos karalienės Elžbietos tarpininkavimas (Jonas III Vaza dar prieš vesdamas Jogailaitę metus praleido Londono dvare, bandydamas gauti karalienės sutikimą ištekėti už jo brolio Eriko XIV) išgelbėjo Jonui III Vazai gyvybę. Galiausiai Erikui XIV susirgus psichine liga, 1567 m. vasarą Jonas III Vaza su žmona atgavo laisvę. 1568 m. kilus bajorijos sukilimui, Suomijos kunigaikštis atgavo valdžią ir 1569 m. liepos 10 d. jis ir Kotryna Jogailaitė Upsalos katedroje buvo karūnuoti Švedijos karaliais.
Keturi kartu nelaisvėje praleisti metai ypatingai suartino porą. Juos jungė ir bendri pomėgiai – domėjosi religija, daile, architektūra. Kotryna darė nemažą įtaką Jono religinėms pažiūroms. Būdamas Švedijos karaliumi, jis skyrė žmoną regente – vyro mirties atveju Kotryna būtų valdžiusi šalį iki poros sūnus Zigmantas Vaza būtų tapęs pilnamečiu.
Aivas Ragauskas ir Raimonda Ragauskienė
