Karlskronos miestas (šved. Karlskrona – Karolio karūna) Blekingės lėne yra piečiausias pietryčių Švedijoje. Jis buvo įkurtas Švedijos karaliui Karoliui XI Gustavui 1679 m. įsteigus karinio jūrų laivyno bazę bei laivų statyklą. Karlskronai miesto savivalda buvo suteikta 1680 m. Miestas išsidėstęs daugiau kaip 30-tyje salų. XVIII a. Karlskrona buvo tapusi antruoju pagal dydį šalies miestu. 1790 m. gaisro metu miestas sudegė. Apdegė ir daugelis viešųjų religinių bei pasaulietinių pastatų. Daugelis jų XIX a. pradžioje, kaip antai 1744 m. pagal architekto Nicodemus Tessin Jaunesniojo (1654-1728) projektą pastatyta Fridriko bažnyčia (Fredrikskyrkan) buvo restauruota 1805-1806 m. 1998 m. miestas dėl savo išskirtinio barokinio architektūrinio paveldo, vienintelio tokio Švedijoje, senosios laivų statyklos, karinio jūrų laivyno pastatų ir dėl Šv. Fridriko ir kitų Trossö salos bažnyčių buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo (vietovių) sąrašą.
Mieste veikia viena iš Švedijos karinių laivų statyklų (šalia Djupviko ir Malmo) bei svarbiausia karinė jūrų bazė. Švedija (2014 m. duomenimis) turi 34 karo laivus 14 300 tonų tonažo. Beje, galinga Švedijos valstybė 1625-1635 m. buvo okupavusi Klaipėdą, tuomet priklausiusią Prūsijos kunigaikštystei. Dėl didėjančio dėmesio prekybai per Klaipėdą (tuomet priklausė Prūsijos karalystei) Švedija 1790 m. Klaipėdoje, kaip ir keliasdešimtyje kitų miestų Europoje, įkūrė savo konsulatą. Švedų konsulas turėjo padėti prekybai linais, kuriuos laivai su Švedijos vėliava iš Klaipėdos bei Rygos plukdė į Galiciją Ispanijoje. Kiek vėliau 1795-1805 m. iš Švedijos Pomeranijos ir Švedijos bei Suomijos išplaukė 83 tokie laivai. Linų pluoštas buvo naudojamas tekstilės pramonėje. Reikšminga buvo ir prekyba mediena.
Klaipėdos aikštė. 1989 m. spalio 11 d. buvo pasirašyta Karlskrona ir Klaipėdos miestų partnerystės sutartis. Ją lydėjo simbolinis gestas – abiejuose miestuose atsirado miesto – dvynio vardu pavadintos aikštės. Abu miestai nuo 1991 m. priklauso Baltijos miestų sąjungai (Union of the Baltic Cities). Klaipėda – vienas iš aštuonių, o Karlskrona vienas iš 14 susigiminiavusių miestų – partnerių (twin cities). Klaipėdos aikštė (Klaipedaplatsen) Karlskronoje, o Karlskronos aikštė Klaipėdoje simbolizuoja ryšius tarp abiejų miestų – uostų ir laivybos centrų – prie Baltijos jūros. Klaipėdos aikštė yra Trossö saloje, Karlskrona senamiestyje esančiame Didžiajame skvere (šved. Stortorget), priešais senąją rotušę. Tai didžiausias skveras Skandinavijoje. Klaipėdos aikštė (Klaipedaplatsen) ribojasi su dalimi Šiaurinės Karališkosios gatvės (Norra Kungsgatan).
Aikštėje, palei Ronneby gatvę (Ronnebygatan) yra fontanas „Didžioji žuvis“ (šved. Stora fisken), įrengtas 1980 m., miestui švenčiant 300 metų jubiliejų. Tai buvo verslininkų dovana miestui. Skulptūra pastatyta 1983 m. Bronzinės skulptūros autorius – žymus skulptorius Carl Milles (1875-1955). Tai yra viena iš kelių išlietų jos kopijų. Skveras kasdieniškai vadinamas tiesiog „Žuvis“. Sakoma, kad nors miestas nuolat keičiasi, tačiau skveras išlieka toks pat. Taip esą dėl to, kad jeigu kas nors pabandytų smarkiai jį pakeisti, monstriška žuvis jį aršiai gintų. Nuo 2004 m. miesto valdžios sprendimu fontanas vykdo ir žemiškesnę, tačiau ne mažiau kilnią misiją – miesto gimdymo namuose gimus kūdikiui ir jį užregistravus, fontanas pradeda mirgėti raudonomis ir mėlynomis šviesomis bei purkšti daugiau vandens nei paprastai. Idėją pasiūlė miesto gyventoja 8 m. mergaitė Sara Johnsson.
Karlskronos aikštė prie Danės upės krantinės, netoli Pilies tilto, Klaipėdoje atsirado 1990 m. pradžioje. Aikštę irgi puošia fontanas.
1995 m. buvęs Klaipėdos miesto centrinės bibliotekos 1-asis vaikų filialo pastatas S. Daukanto g. 15. Klaipėdos miesto valdybos prašymu Lietuvos vyriausybės ne konkurso tvarka buvo išnuomotas Švedijos Karlskronos prekybos centrui. Nuo 1996 m. pastate veikia „Karlskronos“ biblioteka. Beje, 1995-1997 m. iš Karlskronos bibliotekos Švedijoje į Klaipėdą kelis kartus knygų siuntas pristatė Ula-Maria Norby. 2016 m. aikštė buvo kapitaliai renovuota (nauja danga įrengti suolai, sutvarkytas fontanas).
Aivas Ragauskas ir Raimonda Ragauskienė
