Kotrynos Jogailaitės palaidojimas. Upsalos katedros požemiuose ilsisi pirmojo savarankiškos Švedijos (nuraukusios Kalmaro uniją) karaliaus, Vazų dinastijos pradininko Gustavo I Vazos palaikai. Toje pačioje kriptoje buvo palaidotos ir trys jo žmonos. Vienoje iš katedros kriptų, po Švč. Mergelės Marijos koplyčia, amžino poilsio atgulė Gustavo I Vazos sūnaus, Švedijos karaliaus Jono III Vazos (1537-1592) palaikai. Kartu su valdovu buvo palaidota antroji jo žmona Gunilla Bielke (1568-1597). Tuo tarpu pirmoji Jono III Vazos žmona, aktyvi katalikė – Kotryna Jogailaitė (1526-1583), buvo palaidota atskirai šiaurinėje bažnyčios dalyje esančiuose požemiuose, po jai skirta, puošnumu išsiskiriančia koplyčia. Šioje koplyčioje yra karalienei skirtas antkapinis paminklas, taip pat stovi puošnus Jono III Vazos antkapinis paminklas. Katedros lobyne saugomi su Kotryna Jogailaite susiję artefaktai: karalienės karste rasta safyrais ir perlais puošta karūna, auksinis skeptras su ametistais bei karalienės kraičio apraše minėtas, iš Vilniaus atsivežtas prabangus medalionas, kurį jai dovanojo tėvai (puoštas brangakmeniais, su raide „C“).
Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo ir Bonos Sforzos dukra, Žygimanto Augusto sesuo Kotryna Jogailaitė buvo Švedijos karalienė (1569-1583), Suomijos kunigaikštienė (1562-1569), Jono III Vazos žmona. 1562 m. Vilniuje įvyko karališkos Kotrynos Jogailaitės ir Suomijos kunigaikščio Jono III Vazos vestuvės. Porai iki karūnacijos teko nemažai patirti, kol buvo vainikuoti Švedijos karaliais. 1569 m. liepos 10 d. Kotryna kartu su vyru Jonu III Vaza Upsalos katedroje buvo vainikuoti Švedijos karaliais. Kotryna Jogailaitė stengėsi tvirtinti katalikų įtaką protestantiškoje šalyje, katalikiškai išauklėjo savo vaikus: būsimą Švedijos ir Abiejų Tautų Respublikos valdovą Zigmantą Vazą (1566-1632) ir dukrą Oną Vazaitę (1568-1625). Karalienė nemažai prisidėjo prie renesanso kultūrinio sąjūdžio plėtros Švedijoje.
Aivas Ragauskas ir Raimonda Ragauskienė
