Karališkos šeimos rūmai įsikūrę Švedijos sostinės – Stokholmo senamiestyje (šved. Gamla stan), Stadsholmen saloje. Tai oficiali Švedijos karalių rezidencija. Nors karališkoji šeima čia negyvena, rūmai išlieka jų darbo vieta. Vienuose garsiausių baroko statinių ne tik Švedijoje, bet ir visoje Skandinavijoje, su Lietuvos paveldu susijęs ženklas – Abiejų Tautų Respublikos (Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės) valdovo Zigmanto Vazos (1566-1632) bareljefas.
Karalių rūmai. Karalių rūmai tokie, kokie yra dabar, iškilo XVII a. pabaigoje – XVIII a. 7-me dešimtmetyje pagal išeivio iš Pomeranijos, Nikodemo Tessino Vyresniojo (1615-1681) sūnaus – žymaus švedų architekto ir valstybės veikėjo, Nikodemo Tessino Jaunesniojo (1654-1728) projektą. Abu architektai – tėvas ir sūnus kūrė skandinaviško baroko – santūriausio ir lakoniškiausio baroko stiliumi. N. Tessino darbuose juntama ir užgimstančio klasicizmo įtaka. Tai būdinga ir Karalių rūmų – svarbiausio N. Tessino Jaunesniojo darbo – projektui.
Karalių rūmai buvo pastatyti buvusios Trijų karūnų pilies vietoje, po 1697 m. gegužės 7 d. gaisro, kuriame pražuvo senoji pilis ir vėlesni statiniai. 1700 m. prasidėjusio Šiaurės karo metu smarkiai išaugus išlaidoms, 1709 m. rūmų statyba buvo sustabdyta ir atnaujinta tik 1727 m., praėjus šešeriems metams po karo pabaigos. 1728 m. mirus N. Tessinui Jaunesniajam, rūmus užbaigė architektas Carlas Hårlemanas (1700-1753), kuris taip pat suprojektavo didelę dalį jų interjero (rokoko stiliumi). N. Tessino pradėtas vykdyti rūmų projektas galiausiai buvo užbaigtas 1760 m. Paprastumu, simetriškumu ir monumentalumu pasižymintį statinį sudaro keturi fligeliai, išsidėstę apie kvadrato formos kiemą.
Lietuvai svarbi paveldo detalė – valdovo Zigmanto Vazos bareljefas yra vakariniame rūmų fasade. Šis fasadas simbolizuoja „vyriškąsias savybes“ ir valdovą. Neatsitiktinai centriniame fasado lange, virš portalo, paprastai Švedijos karaliaus gimtadienio proga, pasirodo karalius ir karališkoji šeima. Rūmų vakariniame fasado sienoje virš trečio aukšto langų yra karališkųjų asmenų galerija – karališkieji bareljefai (šved. Kungamedaljongerna). 1745 m. juos sukūrė prancūzų skulptorius Charles Guillaume Cousin (1707-1783). Medalionuose pavaizduoti Gustavas I, Erikas XIV, Jonas III, Zigmantas Vaza, Karolis IX, Gustavas Adolfas, karalienė Kristina, Karolis X Gustavas, Karolis XI. Medalionai yra pagaminti iš švino, maždaug 1,5 m (4,9 pėdos) skersmens.
Zigmantas Vaza (1566-1632) buvo Švedijos karaliaus Jono III Vazos ir Kotrynos Jogailaitės sūnus, Vazų dinastijos pradininkas Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 1587 m. išrinktas Lenkijos karaliumi, 1588 m. pripažintas ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Mirus Jonui III, 1592 m. karūnuotas Švedijos karaliumi (juo buvo iki 1599 m., nors titulą išlaikė iki mirties). Buvo vedęs du kartus. Pirmąja žmona tapo Ona Habsburgaitė, po jos mirties vedė jos seserį Konstanciją.
Siekdamas įvesti absoliutinės monarchijos valdymo principą, sukėlė 1606 m. maištą, vadinamąjį „Zebžydovskio rokošą“, kurį pavyko numalšinti. Išsiskyrė kaip aršus katalikas. Jo valdymo laikotarpiu, 1596 m., pasirašyta Lietuvos Brastos bažnytinė unija – Katalikų ir Stačiatikių bažnyčių susitaikymo aktas, 1602 m. šventuoju paskelbtas karalaitis Kazimieras, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio sūnus. Zigmantas Vaza aktyviai rėmė katalikišką reformaciją, užkirto kelią LDK protestantams į aukščiausias valstybės pozicijas. Ilgai trukęs Zigmanto Vazos valdymas Abiejų Tautų Respublikai atnešė nemažai neramumų. 1599 m. praradęs Švedijos sostą, valdovas nusprendė jį susigrąžinti įtraukdamas Respubliką į 1600 m. prasidėjusį Livonijos karą pradžioje su Švedija, o vėliau ir su Rusija. Pagrindinė našta jame gulė ant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pečių. 1629 m. paliaubomis, Respublika prarado didžiąją Livonijos dalį, jai liko tik pietrytinė Latgala bei Kuršo kunigaikštystė.
Zigmantas Vaza Lietuvoje ir Vilniuje lankėsi retai, tačiau jis pradėjo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų remontą ir rekonstrukciją šiaurietiškojo manierizmo ir ankstyvojo italų baroko stiliumi, inicijavo Šv. Kazimiero koplyčios prie Vilniaus katedros statybą. Valdant šiam valdovui, 1588 m. buvo išleistas Trečiasis Lietuvos Statutas.
Aivas Ragauskas ir Raimonda Ragauskienė
