Pilkupa, Pilkopa, Pilkopiai (kurš. kop. Pilkupe, vok. Pillkoppen, rus. Morskoje), kaimas Kuršių nerijoje, 10 km į pietvakarius nuo Nidos. Apylinkėse gyventa dar akmens amžiaus laikais, aptikta įvairių archeologinių radinių. Minėta 1366 mons Pillecop (Pilies kopos kalnas). Spėjama, kad ant senos kopos galėjo stovėti senųjų prūsų-sembų pilaitė ar šventvietė, kurios vietoje kryžiuočiai 1283 pastatė savo pilaitę Neuhaus. XVI a. kaime gyveno apie 50 žmonių. Nuo XVII a. pradžios kaimą pamažu užpustė smėlis, nuo 1650 iš jo kėlėsi gyventojai, 1712–1713 išsikėlė paskutinis. Dauguma jų persikėlė į dabartinę vietą.
Pilkupą nuo žūties išgelbėjo kopų želdinimas – sustabdžius slenkantį smėlį Pilkupa plėtėsi kaip žvejų gyvenvietė, žinota vasarotojų ir menininkų. Ties Pilkupa kilo Efos (60,8 m aukščio) ir Liepos kalno (Lepas-kalns, 59,6 m aukščio) didelės kopos. Pajūryje buvo žvejų valčių prieplauka. 1939 gyveno 300 žmonių, kasmet atvykdavo 900 poilsiautojų, veikė pradinė mokykla, garlaivių prieplauka, sklandymo mokykla, jaunimo nakvynės namai, girininkija, navigacijos įrenginiai pamaryje. Pilkupa garsėjo kaip vaizdingos gamtos vietovė. Sovietmečiu dauguma sodybų nugyventos, senosios kapinės nusiaubtos.
Martynas Purvinas, https://www.mle.lt/straipsniai/pilkupa
