Mahanoi Sičio Šv. Juozapo lietuvių parapija įkurta dar 1888 m. Jos atsiradimas glaudžiai susijęs su XIX a. pabaigos „anglies karštine“ Pensilvanijoje, kai tūkstančiai lietuvių imigrantų plūdo dirbti į kasyklas. Pradinė bendruomenė meldėsi kuklesnėse patalpose, tačiau stiprėjanti išeivių ekonominė padėtis ir noras turėti dvasinį centrą paskatino statyti didingą šventovę. Dešimtmečius ši bažnyčia buvo ne tik religinis prieglobstis, bet ir esminis socialinis centras, kuriame veikė parapinė mokykla, šalpos draugijos ir vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas, padėjęs lietuviams integruotis į Amerikos visuomenę neprarandant savo tautinės tapatybės.
Šv. Juozapo bažnyčios pastatas, iškilęs pačioje XX a. pradžioje, yra būdingas Pensilvanijos kasyklų miestelių neogotikinės architektūros pavyzdys. Šventovė pasižymi monumentaliu plytų mūru ir griežtomis, vertikalumą pabrėžiančiomis linijomis. Fasade dominuoja du simetriški, smailėjantys bokštai, kurie ilgą laiką buvo aukščiausi Mahanoy City silueto akcentai, simbolizuojantys bendruomenės dvasinį pakilimą. Vidaus erdvė buvo suplanuota siekiant pabrėžti sakralumą: aukšti skliautai, puošnūs altoriai ir vitražai, kuriuose įamžinti lietuvių kilmės šventieji bei tradiciniai krikščioniški simboliai. Bažnyčios interjeras atspindėjo turtingą lietuvių liaudies meno įtaką, kuri harmoningai derėjo su tuo metu JAV vyravusiais bažnytinės architektūros kanonais.
Dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus ir kasybos pramonės nuosmukio, Alentauno (Allentown) vyskupija 2008 m. priėmė sprendimą sujungti Mahanoy City parapijas, o Šv. Juozapo bažnyčią oficialiai uždaryti. Pastatas kurį laiką stovėjo tuščias, kol galiausiai buvo parduotas privatiems savininkams. Nors išorinė pastato struktūra išliko autentiška ir vis dar primena apie buvusią lietuvių bendruomenės šlovę, interjeras buvo išmontuotas, o religiniai artefaktai išskirstyti arba perduoti saugoti kitoms institucijoms. Šiandien pastatas išlieka svarbiu vietos istorinio paveldo objektu, tačiau nebeatlieka savo pirminės sakralinės funkcijos.
