Detroito Lietuvių salė buvo įkurta 1921 metais kaip pagrindinis pasaulietinis Detroito lietuvių bendruomenės centras, atliepęs sparčiai augusios imigrantų kolonijos poreikius. Tuo metu Detroitas išgyveno automobilių pramonės bumą, kuris pritraukė tūkstančius lietuvių, ieškojusių darbo „Ford“ ar „Chrysler“ gamyklose. Skirtingai nei parapinės įstaigos, ši salė tapo neutralia erdve, kurioje telkėsi įvairių politinių bei socialinių pažiūrų tautiečiai. Dešimtmečius čia veikė chorai, šokių grupės, vyko teatro vaidinimai ir politiniai susirinkimai, o salė tapo neoficialia „mažosios Lietuvos“ sostine Detroite, padėjusia išlaikyti tautinę savimonę pramoninio miesto sūkuryje.
Architektūriniu požiūriu Detroito Lietuvių salė yra tipiškas XX a. pradžios amerikietiško visuomeninio pastato pavyzdys, pasižymintis funkcionaliu ir masyviu raudonų plytų mūru. Dviejų aukštų statinys Hubbard Richard kaimynystėje suprojektuotas taip, kad atitiktų universalius bendruomenės poreikius: viršutiniame aukšte įrengta erdvi salė su scena, skirta koncertams bei iškilmėms, o cokoliniame aukšte – jaukesnės patalpos, kuriose įsikūrė baras ir valgykla. Pastato eksterjeras yra santūrus, tačiau solidus, simbolizuojantis darbininkų klasės bendruomenės pastangas sukurti ilgalaikę ir tvarią instituciją savo lėšomis. Viduje išlikę autentiški mediniai elementai ir istoriniai artefaktai suteikia pastatui specifinę istorinę aurą.
Šiandien Detroito Lietuvių salė yra viena iš nedaugelio vis dar veikiančių tokio pobūdžio lietuviškų įstaigų JAV, nors pats Detroito miestas patyrė didžiulius demografinius ir ekonominius sukrėtimus. Nors dauguma lietuvių šeimų išsikėlė į priemiesčius, salė išlieka gyvybingu kultūros tašku, kuriame vis dar rengiamos tradicinės kugelio vakarienės, švenčiamos Lietuvos valstybinės šventės ir vyksta bendruomenės susibūrimai. Pastatas tapo ne tik istoriniu paminklu, bet ir savotišku tiltu tarp senosios imigrantų kartos ir šiuolaikinio Detroito, pritraukiančiu ir vietos gyventojus, besidominčius unikaliu etninio paveldo restoranu bei autentiška atmosfera.
Fainhauzas, S. (1977). Lietuviai daugiatautėje Amerikoje: Detroitas. Chicago: Lithuanian Library Press.
Kairys, A. (1982). JAV lietuvių kultūros istorijos bruožai. Brooklyn: Pranciškonų spaustuvė.
Miliukas, A. M. (1930). Amerikos lietuviai XIX šimtmetyje. Philadelphia: „Žvaigždės“ leidinys.
The Detroit News Archive. (2018). The Resilience of Hubbard Richard: A History of the Lithuanian Hall. [Archyvinis straipsnis].
Vaitnevičius, V. (1951). Detroito lietuvių kolonijos metraštis. Detroit: Lietuvių namų bendrovė.
