Parapijos istorija prasidėjo 1908 metais, kai energingas kunigas Kazimieras Valaitis (1864–1941) ir Šv. Jurgio lietuvių draugija pastatė medinę bažnyčią ties Vestminsterio ir Cardoni gatvių sankryža, vietoje, kuri dabar laikoma Detroito vidine miesto dalimi. Ji buvo pavadinta Šv. Jurgio lietuvių bažnyčia. Labai greitai parapijiečių skaičius išaugo, todėl 1917 m. toje pačioje vietoje parapija pastatė naują, mūrinę Šv. Jurgio bažnyčią. Parapija tapo daugelio Detroito lietuvių bendruomenės organizacijų ir veiklų centru. Įdomu pastebėti, kad net ir tais laikais, daug metų prieš Vatikano II Susirinkimą, parapija turėjo stiprius komitetus, aktyviai dalyvaujančius statyboje, lėšų rinkime ir bendrame valdyme. Parapija turėjo etninės parapijos statusą, suteikiantį tam tikras teises, kurios nebuvo suteikiamos teritorinėms parapijoms.
Nuo 1940-ųjų vidurio šios Detroito dalies demografija sparčiai keitėsi, o lietuvių parapijiečiai ėmė keltis į naujesnes miesto dalis ir priemiesčius. 1948 m. parapija gavo vyskupijos leidimą ir 1949 m. pastatė naują bažnyčią Šeferio ir Grand River gatvių sankryžoje Detroite. Kadangi pirmoji Šv. Jurgio bažnyčia vis dar veikė vietos bendruomenėje, naujajai teko rinkti kitokį pavadinimą. Taigi parapijiečiai pasirinko pavadinimą Dievo Apvaizdos lietuvių bažnyčia. 1966 m. vasarį Šv. Jurgio bažnyčia buvo nugriauta, kad atsirastų vietos „Chrysler Freeway“ greitkeliui. Kitais metais Dievo Apvaizdos lietuvių parapija buvo informuota, kad jų bažnyčia taip pat bus nugriauta, kad atsirastų vietos „Jeffries Freeway“ greitkeliui. Parapija pasirinko persikelti, o ne išblaškyti savo narius. Arkivyskupija siekė perkelti parapiją į savo pasirinktą vietą, kartu ketindama pakeisti jos ilgalaikį etninės parapijos statusą į teritorinės parapijos statusą. 1968 m. gruodį vyskupas Thomas Gumbleton susitiko su maždaug 300 parapijiečių ir po ilgų diskusijų sutiko, kad Dievo Apvaizdos lietuvių parapija išlaikys etninės parapijos statusą, o jos nariai – lietuviai – privalės ją patys finansiškai išlaikyti. Esmė buvo tokia: ją turite – patys išlaikote, jokių lėšų ar narių verbavimo iš aplinkinių teritorinių parapijų. Buvo suformuoti lėšų rinkimo, statybos ir narystės komitetai, kad tai įvyktų.
Naujajai bažnyčiai vieta buvo parinkta ties 9 Mile Road ir Beech Daly sankryža. Esama Dievo Apvaizdos bažnyčia buvo nugriauta 1970 m. lapkritį, o parapijiečiai sekmadieniais rinkosi lietuviškoms mišios maloningojoje Šv. Beatričės bažnyčioje Sautfylde. Po daugybės vargų ir iššūkių, naujo pastatų komplekso – klebonijos, bažnyčios ir kultūros centro – statyba prasidėjo 1972 m. rugpjūtį. Naujasis kompleksas pašventintas 1973 m. rugsėjo 8 d. Tai buvo tiesioginis nenuilstamo darbo ir atsidavimo rezultatas, kurį pasiekė vadinamieji „pagrindiniai varikliai“ (prime movers): Tony Dainius, Ralph ir Ann Valatka, Frank Zager, Joe Chaps, Algis Rugienius, Jonas Urbonas, Dr. V. Majauskas, Dr. A. Damusis, taip pat daugybė komitetų narių ir dosnių rėmėjų.
Nors Arkivyskupija realistiškai prognozavo parapijos išnykimą per 20–25 metus (33 iš 36 lenkų etninių parapijų iširo), Dievo Apvaizdos lietuvių parapija iki šiol išlieka gyvybinga bendruomene. Ši sėkmė didžia dalimi priklauso nuo kompetentingų ir stiprių parapijos komitetų (vėliau – parapijos tarybų). Šiandien parapija yra namai šioms organizacijoms: Lietuvių dukterys, Detroito lietuvių–amerikiečių bendruomenė (Inc.), Lietuvių skautai, Lietuvių katalikų jaunimo sąjunga „Ateitis“, Lietuvių mokykla „Žiburys“, sporto klubas „Kovas“, Lietuvių tautinių šokių ansamblis „Šaltinis“ ir „Šauliai“. Nors senųjų parapijiečių gretos neišvengiamai mažėja, juos pamažu keičia nauji imigrantai iš Lietuvos. Parapija yra gyva ir klesti.
Divine Providence Lithuanian Church. Join Our Parish. Prieiga per internetą: https://divineprovidencechurch.com/join-our-parish/
