DUK

  • Kas yra Valstybinė kultūros paveldo komisija?

    Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.

  • Kokie yra Valstybinės kultūros paveldo komisijos pavaldumo ryšiai?

    1995 metais įkurta Valstybinė kultūros paveldo komisija yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui.

     

  • Kas yra kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos formavimas?

    Kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos formavimas – siūlymų teikimas Seimui, LR Prezidentui, Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms dėl paveldosaugos prioritetinių krypčių, problemų sprendimų būdų.

  • Kas dirba Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje?

    Valstybinę kultūros paveldo komisiją sudaro 12 narių, kuriuos deleguoja Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė bei visuomeninės asociacijos. Valstybinę kultūros paveldo komisiją aptarnauja administracija, kurioje dirba karjeros valstybės tarnautojai bei darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.

  • Kokios yra pagrindinės institucijos Lietuvoje, besirūpinančios paveldu, ir už kokią sritį jos yra atsakingos?

    Nacionalinę kultūros paveldo apsaugos politiką formuoja Seimas, Vyriausybė ir Kultūros ministerija. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą atlieka Kultūros ministerijos įsteigta institucija – Kultūros paveldo departamentas, kuris vykdo nacionalinę paveldo apsaugos politiką ir strategiją. Kultūros paveldo objektų apsauga taip pat rūpinasi savivaldybės. Pagrindinė Valstybinės kultūros paveldo komisijos misija – dalyvauti formuojant kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją, informuoti Seimą, Respublikos Prezidentą ir Vyriausybę apie kultūros paveldo apsaugos problemas, rengti įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kultūros paveldo apsauga, projektus.

  • Kur kreiptis, jei kultūros vertybė yra naikinama?

    Jei kultūros vertybė yra naikinama, kreiptis reikėtų į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinius skyrius, kurių inspektoriai įpareigoti vykti ir tikrinti pažeidimus vietoje, juos fiksuoti ir esant būtinybei surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą.