Teofilio Gotlibo Šulco kapas

Katinavoje kunigavo Teofilis Gotlibas (Gotlybas) Šulcas (gimęs 1629 m. prie Vėluvos) – leksikografas, lietuvių-vokiečių-lotynų kalbų žodyno autorius. Jis draugavo su M. Pretorijumi, lietuvių kalbos mokėsi iš K. Sapūno. Vėliau, K. Sapūnui mirus, suredagavo ir 1673 m. išleido jo gramatiką, kuri gulėjo nespausdinta 30 metų. Parašė jos įžangą. Ėmėsi versti Bibliją. 1673 m. mirė Katinavoje, nebaigęs planuotų darbų. Buvo palaidotas Katinavos bažnyčios rūsyje. Bažnyčia, kurioje tarnavo T. G. Šulcas, neišliko. 1881 m. buvo statyta nauja bažnyčia (su puošniai tapytomis sienomis). XX a. pr. lietuvių pamaldos joje buvo laikomos tik vieną kartą per mėnesį.

T. G. Šulco mirtis susijusi su vietos padavimu. Katinavos kalną, pasak istoriko M. Pretorijaus, nadruviai laikė šventu. Jie buvo įsitikinę, kad tas, kuris čia kas žemę, netrukus mirs. Kunigas Teofilis Gotlibas Šulcas, norėdamas tai paneigti, liepė paimti nuo kalno žemės. Po metų jis mirė. Tais pačiais metais mirė ir jo žentas Pilypas Ruigys, kuris taip pat buvo paėmęs tos žemės. Taip nadruviai dar labiau įtikėjo kalno šventumu. T. G. Šulcas buvo palaidotas Katinavos bažnyčios rūsyje. Bažnyčia, kurioje tarnavo T. G. Šulcas, neišliko, buvo perstatyta 1811 m. (buvo puošniai tapytos sienos). Bažnyčia buvo paversta šieno miltų malūnu, 1989 m. pavasarį pradėta griauti ir nugriauta 1992 m.

Parengta pagal: Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje (Vilnius: „Mintis“, 1990).

Karaliaučiaus sritis
Furmanovka
nekilnojamasis kultūros paveldas
nematerialus kultūros paveldas
atmintinos vietos
kapai
1650-1700
1700-1750
1750-1800
1800-1850
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.5. atpažinimo principas
Teofilis Gotlibas Šulcas (1629–1673)
vieta pažymėta apytiksliai