Švč. Trejybės bažnyčia

1729–1733 m. Švč. Trejybės bažnyčia, spėjama, pastatyta ir projektuota Johano Zigmundo Deibelio (Johan Sigmund Deybel). Ją kadaise supo dvaro parkas. 1866 m. bažnyčia paversta cerkve, 1918 m. grąžinta katalikams, po Antrojo pasaulinio karo uždaryta. 1971 m. įgriuvo bažnyčios kupolas, nukentėjo ir kadaise stiuko lipdyba gausiai puoštas statinio interjeras. Šiuo metu bažnyčia restauruojama , išlikusios kai kurios skulptūros, vidaus puošybos detalės. 1938 m. kriptoje palaidoti iš Sankt Peterburgo atvežti 1798 m. mirusio paskutiniojo Lietuvos ir Lenkijos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio palaikai (1989 m. jų likučiai perkelti į Varšuvos arkikatedros kriptą).

Bažnyčios tūris – monumentalus, bet elegantiškai ištaigingas, dailios vėlyvojo baroko su klasicistiniais elementais plastikos. Bažnyčios planas – XVIII a. mėgstamo aštuonkampės rotondos pavidalo, keturi jos fasadai platesni, kiti keturi – siauresni. Platesni fasadai skaidomi plokščių korintinių piliastrų ir vainikuojami pusapskritės arkos pavidalo karnizų, kurie buvo papuošti evangelistų statulomis. Nuo 2009 m. bažnyčia restauruojama.

Parengta pagal: VADOVAS po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sud. A. Paliušytė, I. Vaišvilaitė (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012).

Baltarusija
Voučynas
nekilnojamasis kultūros paveldas
architektūra
1700-1750
1750-1800
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.2.1. atpažinimo principas
Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732–1798)