Šv. Petro ir Povilo bažnyčia

Projektuoti Šv. Petro ir Povilo bažnyčią Tamakvoje, Pensilvanijos valstijoje, po atrankos teko architektui Dž. Klivlendui Frymenui (G. Cleveland Freeman), kuris prieš 50 metų buvo suprojektavęs bendrą bažnyčios ir mokyklos pastatą. Prie jo samdomo architekto pareigoms prisijungė Dž. T. Miorelis (G. T. Miorelli). V. K. Jonynas pakviestas meniškai įrengti bažnyčią. Taip pat jam teko pateikti priekinio fasado apipavidalinimo sprendimą.

LDM saugojamas 1975 m. parengtas projektas su keliais priekinio fasado variantais. Abiejuose variantuose centrinė fasado dalis pabrėžta parabolės formos bokšto. A variante bokštas baigiasi užapvalinta viršūne, kurią akcentuoja dekoratyvinė saulutė, atkartojanti rožės ir iš jos išsirutuliojančio kryžiaus kontūrą. Kryžiaus stiebo apatinė dalis padalina pusiau tris horizontalias juostas. Tarp jų ir rožės abipus kryžiaus stiebo įkomponuota po tris vitražinius langelius. Virš durų staktos panašaus dydžio vitražinių langelių keturi. Atrodo, kad nuo jų į viršų pradeda stiprėti bokšto dekoro emocinis krūvis. Dailininko sumanymu maldininkus turėtų pasitikti abipus durų įkomponuotos šventųjų Petro ir Povilo skulptūros. Į bažnyčios vidų patenkama kelių pakopų laiptais su plonų virbų turėklais. Kraštinėse pagrindinio fasado sienos plokštumose simetriškai įkomponuoti vertikaliai ištęsti stačiakampiai langai, užsibaigiantys trikampėmis viršūnėlėmis. Jie padalinti baltai tinkuotų lentų su lietuvišku ir anglišku užrašais, skelbiančiais, kad tai yra Lietuvių Romos katalikų bažnyčia. Languose įrengti vitražai suskaidyti tinkleliu. Sudaromas įspūdis tarsi apatinė vitražo dalis būtų ištęstas viršutiniojo atspindys. Tokią iliuziją padeda kurti minėta lenta. Kita vertus, bendroje fasado kompozicijoje lentos atrodo lyg ir per aukštai pakeltos. Pailgų langų, bokšto parabolės, saulutės dengiamos apskritos angos ir rožės kontūrai pabrėžti lieto cemento apvadais. Tiek parabolė, tiek visi apvadai nutinkuoti baltai, o siena yra mūrinė ir, sprendžiant pagal pastatytos bažnyčios fotografiją, yra raudonos spalvos.

Pagrindinio fasado projekto B variante bokšto parabolės viršūnė nukirsta ir akcentuota virš jos iškelta dekoratyvine saulute. Centrinėje bokšto dalyje paprastas kryžius pakeistas Vyties kryžiumi, kurio kryžmos apibrėžtos apskritimais ir sudaro net dvi rožes. Paprastas kryžius pakylėtas aukščiau. Jo kryžma taip pat apjuosta apskritimu.

Vitražiniai langeliai virš durų išilginti. Virš jų įbrėžtas užrašas tik anglų kalba. Vitražinių langų juostos sumažintos iki dviejų rombo formos vitražinių langų kiekvienoje bokšto pusėje. Pirmasis bokšto dekoro variantas atrodo labiau vykęs, nes mažiau apkrautas puošybinėmis detalėmis, o sienų plokštumos abipus bokšto geriau išspręstos meniniu požiūriu.

Lyginant projektus su jau pastatytos bažnyčios fasadu, nesunku pastebėti, kad įgyvendintas projektas A. Šiokių tokių skirtumų įžvelgti galima – centrinėje fasado dalyje atsisakyta bokšto, jis perkeltas į kairįjį bažnyčios kampą. Parabolės idėja išlaikyta. Dabar ji labiau primena monumentalų arkinį portalą. Kadangi parabolė šiek tiek sumažėjo, jos viršūnėje nebeliko vietos dekoratyvinei saulutei. Šis lietuvybę simbolizuojantis motyvas iškeltas virš kampinio bokšto. Visiškai atsisakyta laiptų, motyvuojant tuo, kad senyvo amžiaus ir neįgalūs žmonės lengviau patektų į bažnyčią bei būtų palengvintas laidojimo paslaugų teikimas. Dėl šios priežasties sakralinis statinys atrodo tvirtai įaugęs į žemę ir ganėtinai kresnas. Atsisakyta ir dar keleto smulkių detalių: vitražinių langelių virš durų ir viršutinės horizantalios juostos, kertančios kryžiaus stiebą.

Parengta pagal: Vaida Sirvydaitė Rakutienė, V. K. Jonyno sakralinės architektūros projektai Lietuvos muziejuose, „Lietuvos muziejų rinkiniai Nr. 3“, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.