Skaisgiriai

Skaisgiriai (vok. Gross Skaisgirren, Kreuzingen nuo 1938 m.) yra miestelis trijų plentų sankryžoje, Dvitiltės upės pakrantėje. Čia buvo viena iš kryžiuočių nakvynės vietų keliaujant į Ragainę. 1698 m. buvo įkurta Skaisgirių parapija ir pastatyta bažnyčia, veikusi iki XVIII a. vid. Parapijoje nuo pat įsikūrimo gyveno lietuviai. Iki 1818 m. pamaldos buvo laikomos tik lietuvių kalba. 1777 m. buvo pastatyta nauja bažnyčia, 1849 m. ji buvo perstatyta, o 1944 m. apgriauta. Skaisgiriuose kunigavo lietuviškų giesmių eiliuotojas, vertėjas į lietuvių kalbą Motiejus Vilhelmas Meisneris, kuris čia ir mirė 1708 m. kovo 13 d.

Skaisgiriuose  klebonu dirbo lietuvių tautinio sąjūdžio dalyvis kunigas Jonas Pipiras, kuris palaidotas bažnyčios šventoriuje.

1886 m. birželio mėnesį „Birutės“ draugija Zauniaus seklyčioje surengė aplinkinių kaimų lietuvių susirinkimą, kuriame kalbėjo draugijos pirmininkas Vilius Bruožis ir valdybos narys Martynas Jankus. Suėjo 180 žmonių. 1848 m. iš 9537 parapijiečių lietuviškai kalbėjo 4253 žmonės, 1870 m. – 20 proc. parapijiečių, 1912 m. – 22 proc. parapijiečių. 1905 m. Skaisgiriuose buvo 2468 gyventojai, iš jų tik 158 kalbėjo lietuviškai. Skaisgiriuose ir aplinkiniuose kaimuose (Govartuose, Kiškiuose) apie 1890 m. lankėsi tautosakininkas Vilius Kalvaitis, užrašinėjęs lietuviškas dainas.

Prieš karą Skaisgiriai garsėjo savo turgumis. Apylinkės gyventojai prekiavo arkliais, kiaulėmis, javais, vaisiais, daržovėmis, sviestu, uogomis (ypač vyšniomis), kurių pirkti atvykdavo pirkliai iš Ragainės, Labguvos, Tilžės ir net Berlyno.

Parengta pagal: Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje (Vilnius: „Mintis”, 1990).