Palvininkai, Palmininkai

Google Maps nuotrauka

Palmininkai, Palvininkai (vok. Palmnicken) – miestelis Sembos pusiasalio vakaruose, Baltijos jūros pakrantėje. 1405 m. minėtas Palweniken, 1491 m. – Palmeniken vardais. Pavadinimas kildinamas iš žodžio palvė, palios – šlapios, žemos vietos. Dabar Palmininkai yra didžiausias pasaulyje gintaro pramonės centras.

Miestelį išgarsino gintaras, kurį sembai rinko nuo seno ir juo prekiavo. Romėnų istorikas Publijus Kornelijus Tacitas rašė apie aisčius: „Jie pakrantėse renka gintarą, gabalais parduoda neapdirbtus, patys gintaro nevartoja“. Rastas 1264 m. Ordino įsakymas, įpareigojęs sembus rinkti gintarą. Norėdamas padidinti valstybės pajamas, Ordinas griežtai monopolizavo gintaro gavybą ir prekybą. Asmuo, radęs gintaro gabalą, turėdavo parduoti monopolio valdytojams, už pasisavinimą buvo baudžiama mirties bausme – kariama. Vėliau – kankinama įsukant į ratą. Yra žinoma, kad Karaliaučiaus miesto budelis dar 1816 m. vykdė tokias bausmes.

1660 m. prie Palmininkų gintaras predėtas kasti kopose. 1867 m. įsteigta privati firma „Stantien und Becker“, kuri pasiūlė racionalesnį gintaro gavybos būdą. 1899 m. Prūsijos vyriausybė iš firmos nupirko visus gintaro išteklius ir kasyklas, išplėtė gintaro kasimo juostą – 500 m pločio atkarpą palei jūrą. Vėliau kasyklos padidėjo iki kelių kilometrų ir siekė 40–50 m gylį. Iš Palmininkų gintaro XVIII a. buvo sukurtas Gintaro kambarys, kurį 1716 m. Rusijos caras Petras I gavo dovanų nuo Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo I.

Palmininkų bažnyčia pastatyta 1892 m. Tai vienintelė žinoma bažnyčia, turėjusi gintarinį altorių.

Nuo 1924 m. gintarą eksploatuoti pavesta „Preussische Bergwerks“, „Zweigniederlassung-Bernsteinwerke Koenigsberg“ ir „Staatliche Bernstein Manufactur“ firmoms. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir pokariu gintaras nebuvo kasamas. 1948 m. čia atidaryta RTFSR kasimo įmonė.

Parengta pagal: Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje (Vilnius: „Mintis“, 1990).

Karaliaučiaus sritis
Jatarnas
nematerialus kultūros paveldas
atmintinos vietos
100-150
1000-1050
1050-1100
1100-1150
1150-1200
1200-1250
1250-1300
150-200
200-250
250-300
300-350
350-400
400-450
450-500
50-100
500-550
550-600
600-650
650-700
700-750
750-800
800-850
850-900
900-950
950-1000
5.1.1. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.2.1. atpažinimo principas