Olykos pilis

Kai 1514 m. Olykos dvaro paveldėtoja Ona Kiškaitė ištekėjo už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos didiko Jono Radvilos, Olyka tapo Radvilų giminės dvaru. Radvilos vertino šią vietovę, ne veltui 1547 m. Mikalojus Radvila Juodasis išrūpino iš imperatoriaus Karolio V paveldimą titulą Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis. Jį vėliau patvirtino ir Lenkijos karalius bei Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas.

1564 m. buvo pastatyta kvadratinė pilis, kurią juosė pylimas. Jos išmatavimai buvo maždaug 100 х 120 m; pietinėje dalyje buvo gyvenama, o kitos naudojamos gynybiniams poreikiams. Sienos atlaikė Turkijos kariuomenės apgultį; 1702 m. Olykos miestelį buvo užėmę švedai, bet į pilį patekti jiems nepavyko. Vėliau tvirtovė neteko savo karinės reikšmės, Radvilos ėmėsi ją pritaikyti dvaro rūmams. Atsirado balkonai, buvo pastatytas trečias aukštas ir įrengta atvira galerija, o stogas įgavo baroko bruožų.

1812 m. karo su Napoleonu metu Rusijos imperijos kariuomenė pilyje buvo įrengusi ligoninę. Ji veikė ir po karo iki pat 1840 m, vėliau pastatai buvo apleisti ir iki 1882 m. juose niekas negyveno. Olykos pilis virto griuvėsiais be stogo ir langų Vilhelmo Povilo Radvilos (1797–1870) ir jo brolių bendro valdymo laikais. Vilhelmas Povilas Radvila buvo Prūsijos generolas, valstybės ir karinis veikėjas, kurio šeimoje buvo kalbama vokiškai. Jis niekada nesilankė Lenkijos teritorijoje esančiuose Radvilų dvaruose. Vėliau prasidėjęs Olykos pilies remontas užtruko net trisdešimt metų. Pirmojo pasaulinio karo metu pilis vėl buvo apgriauta ir Radvilų dar kartą atstatoma. Po Antrojo pasaulinio karo įrengta psichiatrinė ligoninė.

Parengta pagal: https://lt.wikipedia.org/wiki/Olykos_pilis ;

https://lt.wikipedia.org/wiki/Vilhelmas_Povilas_Radvila .