Daugspūda

Generolo Liudviko Mykolo Paco vardu pavadinta mokykla Daugspūdoje, google maps nuotrauka

Nuo VIII a. pr. Kr. Iki XIX a. vietovėje gyveno baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII a. ir XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Tikėtina, kad kaimo pavadinimas kilęs nuo šalia esančios Daugspūdos (Rospudos) upės. Kurios pavadinimas kilęs iš lietuviškų žodžių junginio Daug ir Spūda (Spausti). Manoma, kad toks pavadinimas atsirado dėl pavasariais aukštai pakylančio upės vandens, kuris pradeda spausti savo intakus ir šie pradeda tekėti priešinga kryptimi.

1820–1827 m. Daugspūdoje Liudvikas Mykolas Pacas pradėjo statytis angliškos neogotikos stiliaus rūmus, kuriuos suprojektavo italų architektas Piotr Bosi. Nors statyba prasidėjo 1820 m., nuo 1823 m. rūmų architektu tapo italas Enrico Marconi. Tuo metu rūmai buvo jau beveik užbaigti, trūko tik suprojektuoti interjerą ir baldų dizainą – darbai truko dar keturis metus. Rūmų perdengimo struktūra buvo sudaryta iš pagrindinio korpuso su 4 siaurais bokštais ir du siauresni šoniniai sparnai su uždarais aštuonkampiais paviljonais. Prieš pagrindinį korpusą buvo pastatytas fasadas su atiku ir pinakliais ir portikas. Manoma, kad priekinėje portiko dalyje stovėjo Abiejų Tautų Respublikos karalių figūros, kurias sukūrė italų skulptorius Carlo Aurelli. Nėra išlikę daug duomenų apie rūmų interjerą, tačiau pagal XIX a. aprašymus galima spręsti, kad rūmų pirmame aukšte buvo koplyčia, priėmimo kambarys, biblioteka, archyvas ir valgomasis.. Antrame aukšte buvo šeimininkų kambariai. Dešiniajame korpuse buvo karo trofėjų kolekcija, o kairiajame paveikslų galerija ir oranžerija. Menės buvo dekoruotos lipdyba, taip pat polichromine tapyba ir freskomis, sukurtomis (kaip manoma) kūrė italų menininkai Mikalojus de Angelis ir Giovanni Battista Carello. Rūsyje taip pat buvo du aukštai, viršutiniame buvo vonios kambariai, tarnų kambariai, virtuvė ir kitos patalpos. Rūmus supo parkas, kurį suprojektavo anglų sodininkas John Heiton. Po 1831 m. sukilimo, L. M. Pacui emigravus iš šalies, jo turtas buvo konfiskuotas. Viską, kas liko rūmuose, carinė valdžia pardavė aukcionuose 1834–1836 m. Iš pradžių rūmai atiteko rusų generolui Nikolajui Sulimui, vėliau rūmai dažnai keitė savininkus, kol jie buvo nugriauti 1867 m. Nenugriauti liko tik rūmų portikas ir vienas iš bokštų.

Parengta pagal: http://kvitrina.lt/istorinis-pacu-kelias-iii-sloves-paveldo-tiltas-jieznas-dauspuda/ ;

http://www.jieznoparapija.lt/news/index.php?subaction=showfull&id=1291058696&archive=&start_from=&ucat=4& ;

https://lt.wikipedia.org/wiki/Liudvikas_Mykolas_Pacas ;

https://lt.wikipedia.org/wiki/Dauspuda.

 

Lenkija
Daugspūda
nekilnojamasis kultūros paveldas
archeologija
atmintinos vietos
vietovės
0-50
100 m. pr. Kr. - 50 m. pr. Kr.
100-150
1000-1050
1050-1100
1100-1150
1150-1200
1200-1250
1250-1300
1300-1350
1350-1400
1400-1450
1450-1500
150 m. pr. Kr. - 100 m. pr. Kr.
150-200
1500-1550
1550-1600
1600-1650
1650-1700
1700-1750
1750-1800
1800-1850
200 m. pr. Kr. - 150 m. pr. Kr.
200-250
250 m. pr. Kr. - 200 m. pr. Kr.
250-300
300 m. pr. Kr. - 250 m. pr. Kr.
300-350
350 m. pr. Kr. - 300 m. pr. Kr.
350-400
400 m. pr. Kr. - 350 m. pr. Kr.
400-450
450 m. pr. Kr. - 400 m. pr. Kr.
450-500
50 m. pr. Kr. - 0 m. pr. Kr.
50-100
500 m. pr. Kr. - 450 m. pr. Kr.
500-550
550 m. pr. Kr. - 500 m. pr. Kr.
550-600
600 m. pr. Kr. - 550 m. pr. Kr.
600-650
650 m. pr. Kr. - 600 m. pr. Kr.
650-700
700 m. pr. Kr. - 650 m. pr. Kr.
700-750
750 m. pr. Kr. - 700 m. pr. Kr.
750-800
800 m. pr. Kr. - 750 m. pr. Kr.
800-850
850-900
900-950
950-1000
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.2. atpažinimo principas
4.2.1. atpažinimo principas
Liudvikas Mykolas Pacas (1778–1835)